Custom Rich-Text Page

FAQE E PARE Fotoalbum  Gazeta "ODRIA" NR.57   Gazeta "ODRIA" NË INTERNET  Gazeta "ODRIA" NR.59-69 Blog Gazeta Odria nr.71 ARKIVA Odria70



Gazeta “Odria” Nr.53 
 
15 VJETORII SHOQATËS A.K., “ODRIE-GOLIK”,  NJË NGJARJE E SHËNUAR.
        Tė dashur bashkėkrahinas, anėtarė tė shoqatės!    
       Tė nderuar miq e tė ftuar!     
       Sot, na mblodhi nė kėtė ceremoni tė bukur, njė eveniment i rėndėsishėm, 15- vjetori i themelimit tė shoqatės tonė, “Odrie-Golik”.      Ajo u krijua nė 12 janar 1995, si njė kėrkesė e kohės, pėr tė qenė kurdoherė tė bashkuar, nė lėvrimin dhe  pėrtėritjen e atyre vlerave  tė larta moralo-shoqėrore, qė ka krahina jonė; e atij patriotizmi masiv, e asaj kulture tė lashtė, tė atyre traditave dhe zakoneve tė mrekullueshme, tė transmetuara brez pas brezi, nga thellėsitė e shekujve.      Gjatė kėtyre 15 vjetėve, shoqata jonė, shkroi historinė e saj, 10-vjetorin e sė cilės, e pasqyruam me njė ceremoni tė posaēme, nė vitin 2005, ku bėmė bilancin e pasur, tė veprimtarive tė zhvilluara gjatė atyre dhjetė vjetėve.       Edhe pesė vitet e fundit, shėnojnė njė periudhė po kaq tė pasur, nė aktivitetet e zhvilluara, duke lėnė gjurmė tė pa shlyeshme nė jetė dhe nė memorien e secilit prej nesh.      Nė kėtė pėrvjetor, nuk mund tė lėmė pa pėrmendur, ata qė themeluan kėtė shoqatė, ndaj tė cilėve do tė jemi mirėnjohės, si pėr ata qė kemi midis nesh, por veēanėrisht pėr ata shokė tė nderuar qė janė ndarė nga jeta, si tė paharruarit: Rako Xhori, ish kryetar i pėrkushtuar i shoqatės, me kontribute tė veēanta nė funksionimin e saj; Thoma Noti, ish kryeredaktor i gazetės “Odria” pėr dhjetė vjet me radhė, duke pasqyruar vlerat mė tė mira tė krahinės dhe njerėzve tė saj, Sofokli Papajani, juristi qė formuloi programin dhe statutin e shoqatės, Lame Çekani, shkrimtar e publicist i njohur, qė me veprat e tij, i bėri jehonė aktivitetit tė shoqatės; Gafur Gjyrdeni, ish nėnkryetar i pėrkushtuar i shoqatės;  Koēo Dhima,  sekretar i Degės sė Tiranės; Dhimoi Xhori, ish kryetar i komisionit tė kontrollit financiar, Jani Malo, anėtar i kryesisė sė Degės sė Tiranės, Koēo Xhavara e Niqi Lani, drejtues me aktivitet tė gjerė nė Degėn e Durrėsit, Panajot Puleri, aktivist i dalluar i Degės sė Lekėlit dhe shumė tė tjerė, anėtarė tė nderuar tė shoqatės, pėrpara tė cilėve pėrkulemi me respekt e mirėnjohje. Me kėtė rast, ju ftoj qė nė nderim tė tyre, tė mbajmė njė minutė heshtje!...   
   I pa harruar qoftė kujtimi i tyre!      Kryesia e shoqatės, duke vlerėsuar kontributet e rėndėsishme tė shokėve tė pa harruar, qė pėrmendėm mė lartė, ka vendosur qė t’ju dorėzojė familjarėve tė tyre, dėshmi dhe tituj nderi, tė cilat nė tė njėjtėn kohė, do tė shėrbejnė edhe si vlera historike pėr shoqatėn tonė.      Nė kėtė pėrvjetor, njė mirėnjohje dhe vlerėsim tė veēantė pėrcjellim pėr labovitin e nderuar, Pano Meksi, i cili  ėshtė iniciator i krijimit tė shoqatės dhe kryetar i saj pėr disa vite, duke dhėnė kontribute tė rėndėsishme, nė fuqizimin dhe funksionimin e saj. Edhe tani, kur vitet e tij po i afrohen shekullit, zemra dhe mendja i rrahin pėr mbarėvajtjen e shoqatės.       Nė se do tė bėnim nė panoramė, tė veprimtarisė sė shoqatės, nė kėto pesė vitet e fundit, do tė konstatonim, se ato paraqiten tepėr tė larmishme, gjė qė kėrkon njė grupim tė tyre dhe konkretisht:
         I- Veprimtari tė karakterit social, ndėr tė cilat mund tė pėrmendim:
        1. Pėrfundimi i rrugės sė asfaltuar automobilistike, Subash – Tėrbuq e sė fundi Tėrbuq- Labovė e Madhe, qė pėrfundoi mė 15 dhjetor 2009. Nė kėtė arritje, kryesia e shoqatės e veēanėrisht kryetari saj, Z. Thanas Meksi, patėn njė impenjim tė veēantė e maksimal. Pėr segmentin Tėrbuq - Labovė e Madhe, duhet vlerėsuar edhe kontributi i Prof. Fedhon Meksi, i cili me ndėrmjetėsinė e tij pranė organeve tė pushtetit, bėri tė mundur ēeljen e fondeve. Po kėshtu falėnderojmė edhe kryesinė e Komunės dhe kryetarin e saj, Foto Jano, pėr interesimin e vazhdueshėm qė treguan pėr planifikimin dhe realizimin e kėtij projekti.Por ne do tė dėshironim, qė kjo rrugė, tė shkonte deri nė Labovė tė Vogėl, gjė pėr tė cilėn kėrkohet edhe ndihma e djemve labotit, me gjendje tė mirė ekonomike.
          2. Ndėrtimi i kishės sė re nė Labovėn e Madhe, nė tė cilėn kryesia e shoqatės, ka kontribut tė rėndėsishėm, pėr kėmbėnguljen dhe bashkėpunimin disavjeēar me Kryepeshkopin Janullatos dhe Mitropolinė e Gjirokastrės. Ajo pėrbėn, jo vetėm njė vepėr kulti, por edhe njė vepėr tė bukur arti dhe arkitekture, e punuar me dashuri nga mjeshtėrit e gurit labotit, qė do tė shtohet nė fondin e pasurive tė rralla, pėr brezat e ardhshme.
        3. Rikonstruksioni i Postė -Telegrafės nė Labovėn e Madhe, e cila pas kėsaj, funksionon normalisht nė shėrbim tė bashkėfshatarėve tanė. Njė gjė e tillė, pėrveē tė tjerash,  u bė e mundur edhe nė saj tė interesimit tė kryesisė sė shoqatės.
           II. Veprimtaritė festive – argėtuese, tė cilat janė organizuar duke bashkėpunuar me Degėn e Tiranės, me nė krye, tė pėrkushtuarin Kėno Toti, i cili ka dhėnė njė kontribut tė veēantė nė realizimin e tyre. Kėto aktivitete janė organizuar me rastin e festave dhe ngjarjeve tė shėnuara, sikurse kanė qenė festat e 7-8 marsit, ato tė fund vitit, pėrvjetori i krijimit tė ēetės partizane “Prokop Meksi” dhe rėnies sė komisarit tė saj, Polo Bezhani, veprimtari kjo qė u realizua nė Urėn e Subashit, nė bashkėpunim me Kryesinė e Komitetit tė Veteranėve tė LANÇ, Gjirokastėr e Tepelenė. Pėr realizimin e aktivitetit tė fundit, njė ndihmesė tė veēantė dha, nėn kryetari i shoqatės, Miltiadh Muēi dhe mbesa e dėshmorit, Jeta Bezhani, tė cilėt bėnė edhe pėrshėndetjet e rastit.
        III. Aktivitetet promovuese, krijime e botime librash e filmash, akordime tituj nderi etj, ku midis tė tjerash, mund tė pėrmendim:
      a.   Dhėnia e titullit  “Nderi i Qarkut Gjirokastėr”  dhe  mė pas “Nderi i Komunės Odrie”, poetit tė mirėnjohur dhe djalit tė talentuar labotit, Arben Duka.
       b.   Vendosja e emrit tė patriotit labotit  Apostol Meksi, bibliotekės sė qytetit tė Gjirokastrės, pėr organizimin e sė cilės, kontribuoi, Prof. Dr. Fedhon Meksi.
      c.    Dhėnia e titullit “ Qytetar Nderi i Fierit”, kėngėtares labovite, anėtares sė shoqatės tonė, Sofika  Hoda, ku nė kėtė ceremoni morėn pjesė kryetari e nėn kryetari i shoqatės, tė cilėt bėn edhe pėrshėndetjet e rastit.       Ështė vėrtet krenari pėr shoqatėn tonė, kur nė qytetin e Fierit, kemi edhe njė bashkėfshatar tjetėr me tė njėjtin titull,  tė nderuarin Marko Veshka.
        d.   Botimi dhe promovimi i njė sėrė librash, tė realizuar nga: Arben Duka, Thanas Meksi, Odhise Porodini, Apostol Duka, Piro Koēo, Niko Gjoni, Koēo Toti, Pandeli Koēi, Jeta Suli e Sofokli Duka, si dhe nga bashkėfshatarėt tanė me banim nė SHBA, Ilo Foto, Thanas Hoda e Koēo Nika. Pėrmendim kėtu edhe kartolinėn me pamje nga Labova, realizuar nga Thanas Meksi.
       IV. Veprimtaritė e traditės dhe kulturės sė krahinės.   Me iniciativė tė kryetarit tė shoqatės, nė Labovė u krijua grupi i kėngės polifonike, i cili me repertorin e tij,  tė regjistruar nė  kaseta dhe CD, e pasuroi edhe mė tepėr atė traditė aq tė bukur. Me interesimin direkt tė nėn kryetarit tė shoqatės, Miltiadh Muēi dhe intelektualit hormonit, Begė Musta, nėpėrmjet njė dokumentari televiziv, i realizuar nga gazetari Fatos Baxhaku, i TV Top Canel, u pasqyruan vlerat  e pasura arkeologjike dhe kulturore tė Lekėlit e Hormovės, gjė qė i shėrben, njohjes mė mirė tė historisė sė krahinės tonė.
         V. Veprimtari nė funksion tė forcimit organizativ tė shoqatės.
        Vendimet qė u morėn nė vitin 2000, pėr zgjerimin e  shoqatės dhe shtrirjen e saj edhe nė fshatra tė tjera tė krahinės sė Rrėzės, tregoi se ishte njė masė e drejtė. Ështė fakt, se Hormova dhe Andon Poēi, por sidomos Lekėli, i kanė dhėnė shoqatės, jo vetėm n jė popullim mė tė gjerė, por edhe njė gjallėrim tė mėtejshėm. Lekėlotėt e Tiranės, me njė pjesėmarrje tė gjerė dhe periodike, jo vetėm qė janė afruar mė tepėr me njeri tjetrin, por edhe kanė filluar tė pėrsėrisin disa tradita tė bukura tė fshatit dhe krahinės, gjė pėr tė cilėn ka meritė tė veēantė nėn kryetari i shoqatės Miltiadh Muēi,  aktivisti Dhori Demiraqi dhe tė gjithė ata bashkėfshatarė tė tjerė, qė i mbėshtesin aktivitetet e tyre tė pasura.Me ndarjen nga jeta, tė Gafur Gjyrdenit, ish nėnkryetar i shoqatės, ka njė rėnie nė veprimtarinė e Hormovės.
            Pėr tė pėrmirėsuar gjendjen, kohėt e fundit Kryesia e Shoqatės,  vendosi tė kooptojė si nėnkryetar, z. Begė Mustsa, i cili me kapacitetet e tij intelektuale r shoqėrore i ka tė gjitha mundėsitė qė ta ndryshojė gjendjen.Kryesia e shoqatės, duke marrė nė konsideratė kėrkesėn e Lame Nikės, pėr t’u larguar nga detyra pėr shkak tė gjendjes shėndetėsore, e liroi atė nga funksioni i administratorit dhe nė vend tė tij u emėrua z. Vasil Meleqi, njė shok i aftė profesionalisht dhe i pėrkushtuar. Nė tė ardhmen, vėmendja e kryesisė, do tė pėrqendrohet edhe mė tepėr pėr tė ndihmuar disa degė, si ato tė Hormovės dhe Hundukuqit, e cila pothuajse nuk funksionon fare.   
     Marrėdhėniet me shoqatat homologe, kryesia i ka pasur nė qendėr tė vėmendjes, veēanėrisht me shoqatat: “Lunxhėria”, atė tė Humelicės dhe Tepelenės, me tė cilat ka krijuar njė bashkėpunim tė mirė nė  raste tė aktiviteteve tė ndėrsjella, por edhe tė pėrbashkėta.Me njė theks tė veēantė, duam tė vėmė nė dukje, se e gjithė veprimtaria e shoqatės tonė, ēdo aktivitet i saj, ėshtė pasqyruar me nivel tė lartė bashkėkohor, nė faqet e gazetės “Odria”, e cila pėr hir tė sė vėrtetės, ka njė rritje, si nga pikėpamja cilėsore, ashtu edhe nga brendia.
       Natyrisht, pėr kėtė meritė ka redaksia e saj, ish-kryeredaktori Thoma Noti, redaktori aktual qė e drejton atė pėr mė shumė se dy vjet, gazetari mirėnjohur labotit Apostol Duka, si dhe Drejtori i saj, z. Tomi Meksi. Por duhet theksuar se nė rritjen cilėsore tė gazetės, meritė tė veēantė ka Dr. Sofokli Duka, Sekretar i Pėrgjithshėm i shoqatės dhe Administrator i Gazetės, i cili me nivelin e tij intelektual, ka zgjeruar tematikėn e saj, duke e bėrė atė mė interesante e mė tė kėrkuar. Gjithashtu me interesimin dhe kontributin vetėm tė  tij, gazeta “Odria”, ėshtė futur nė internet, duke pasur faqen e saj tė veēantė, pėr t’ju shėrbyer edhe bashkėkrahinasve tanė jashtė Atdheut. Gjithashtu, ai realizoi lidhjen e gazetės “Odria”, nga numri i parė, deri nė Nr. 50, duke pasuruar kėshtu fondin historik tė shoqatės.
     Me kėtė rast, mendojmė tė tėrheqim vėmendjen pėr dy probleme, qė shqetėsojnė mbarėvajtjen e gazetės:·    
            Pamjaftueshmėria e shkrimeve, nga ana e degėve, pėr tė pasur njė shpėrndarje mė tė drejtė;·      
         Mos organizimi i mirė i shpėrndarjes sė gazetės, qė ajo tė shkojė sa mė shpejt nė dorėn e lexuesit;
      Mos kryerja e abonimeve, nė sasinė dhe kohėn e duhur. 
   Nė veprimtarinė e shoqatės, gjatė kėtyre pesė viteve tė fundit, janė dalluar pėr angazhim mė tė madh: Ilo Dilo, Vasil Meleqi, Thoma Meksi, Nine Xhavara, Arqile Ciko, Kiēo Jorgo, Dhori Demiraqi, Jaho Ymeri, Arqile Çoko nė Durrės, Thoma Voda nė Gjirokastėr, Thoma Hoda nė Fier, Koēo Lani nė Labovė, Jorgji Zharkalliu nė Andon Poēi, Dhimo Hila nė Tėrbuq, Ferdinand Bezhani nė Vlorė e tė tjerė, tė cilėve, Kryesia ju shpreh mirėnjohje dhe konsiderata tė veēanta.
   Nė vitin qė sapo kemi hyrė,  shoqata do tė jetė e angazhuar nė njė sėrė aktivitetesh e detyrash konkrete, si:
    1.   Festimi i 100 vjetorit tė shkollės sė parė shqipe tė Labovės, ceremonia e sė cilės, do tė zhvillohet nė Labovė tė Madhe, mė 10 prill 2010.
   2.   Inaugurimi i rrugės Subash Labovė e Madhe, si dhe pėrpjekjet qė ajo tė shkojė deri nė Labovė tė Vogėl.
   3.   Krijimi i fondacionit pėr zhvillimin e Labovės, nė funksion tė ripėrtėritjes sė saj.
   4.   Organizimi i festės sė ditės sė Shėn Ilias, mė 20 korrik 2010, nė Lekėl.
  5.   Zgjidhja e dy problemeve qė shqetėsojnė fshatin Lekėl: ndėrtimin e rrugės, nga ura deri nė fshat, si dhe kthimin e njė sasie uji tė Gurrės sė Lekėlit, tė cilin e ka marrė Tepelena.
  6.   Botimi i librit kushtuar dėshmorėve tė krahinės sė Rrėzės, brenda gjashtėmujorit tė parė tė kėtij viti.
  7.   Botimi i librit pėr dėshmorėt e Hormovės, pėrgatitur nga Begė Musta. 
 Kryesia e shoqatės, shpreh bindjen, se ashtu si gjer mė sot, por mė tepėr nė tė ardhmen, anėtarėt e shoqatės dhe strukturat e saj, do tė jenė tė mobilizuara, pėr realizimin me sukses tė objektivave tė pėrcaktuara. 
 Nė emėr tė Kryesisė sė Shoqatės.
Zėvendės Kryetari Odhise Porodini. 
Arsimdashėsit  e Labovės.
Nga Thanas Meksi.
  Nė shekuj labovitėt e kanė pėrqafuar arsimin si rrugė tė vetme tė pėrparimit dhe tė zhvillimit tė njerėzimit. Nga  Labova kanė dalė vazhdimisht profesorė, doktorė,  historian, shkencėtar, mėsues e specialistė me famė, por edhe luftėtarė trima,  partizanė e dėshmorė. Shekuj mė parė vajzat dhe djemtė labovitė, tė etur pėr dije e kulturė arsimoheshin nė vendet e  zhvilluara perėndimore.          Vangjel Meksi u arsimua nė Itali pėr mjekėsi dhe e ushtroi profesionin e mjekut nė Vilajetin e Ali Pashės nė Janinė, si dhe punoi edhe si arsimtar nė Thiva tė Greqisė. Vangjel Meksi si patriot e demokrat i shėrbeu Kombit Shqiptar me veprat e tij madhore pėr pėrkthimin e “Dhjatės sė Re” nė shqip, hartimin e abetares dhe alfabetit tė parė nė shqip, nė bashkėpunim tė ngushtė me rilindėsit. Por edhe bamirėsit dhe afaristėt e mėdhenj labovitė. Vangjel e Kostandin Zhapa e shkrinė diturinė dhe pasurinė e tyre nė interes tė njerėzimit, e veēanėrisht tė Ballkanit, pėr pėrhapjen e dijes dhe zhvillimit, pa harruar Shqipėrinė dhe vendlindjen e tyre Labovėn.Labovitėt e arsimuar ndėr  breza, me punėn e tyre kanė lėnė gjurmė jo vetėm nė Shqipėri, por edhe nė vendet e tjera. Me respekt kujtojmė: Nane Panajot Meksin, mėsuesin e menēur, tė dashur dhe popullor, i cili dha i pari mėsimin e gjuhės shqipe nė shkollėn e Labovės, nė vitin 1910, ku Kato Meleqia, vajza e Jorgo Meleqit dhe motra e “Baba Çiēit”, ishte nga tė parat vajza qė u ul nė bankat e shkollės pėr tė mėsuar gjuhėn shqipe, e cila shėrbeu si nxitje dhe inkurajim pėr shokėt dhe shoqet e saj tė fshatit. Prandaj me tė drejtė nė Labovė i quhej,  “Kato Shqiptarja”, duke mbetur historikisht e paharruar.Pėr periudhėn para dhe pas shpalljes sė pavarėsisė tė Shtetit Shqiptar e deri nė ditėt tona, labovitėt kanė dhėnė kontribut tė madh pėr zhvillimin e arsimit dhe tė kulturės nė Shqipėri. Mjafton tė kujtojmė vėllezėrit Vangjel e Gravil Meksi, tė cilėt janė shquar nė fushėn e arsimit, si profesorė dhe pedagogė me kulturė tė gjerė perėndimore, duke kontribuar edhe me studime e pėrgjithėsime, pėr   njohjen  e historisė sė Shqipėrisė. Kėta burra tė menēur e kanė ngritur lartė nderin dhe i kanė dhėnė famė vendlindjes sė tyre, Labovės.Nė kohė tė vėshtira tė sistemit komunist nė Labovė shėrbeu si arsimtar e drejtor shkolle, derisa doli nė pension, Polo Hoda, tė cilin e kujtojnė me nostalgji tė gjithė ata qė e kanė pasur mėsues. Mėsuesi Polo Hoda i trajtonte nxėnėsit si fėmijėt e tij, duke i ndėrgjegjėsuar tė mėsonin me zell dhe dėshirė dhe tė  mbaronin shkėlqyer shkollat brenda dhe jashtė vendit. Brezat e mėsuesve labovitė janė tė shumtė, ndėr ta kujtojmė me respekt mėsuesen shumė tė dashur pėr nxėnėsit e fshatit Labovė, zonjėn Andromahi Noēka, e cila  ka shėrbyer si njė edukatore e aftė e nėnė e dashur pėr tė gjithė ata qė kishin fatin ta kishin mėsuese, e cila ėshtė nderuar me dekorata dhe tituj nderi tė shumtė. Gjithashtu, tė paharruar do tė mbeten mėsuesit Pandeli Malo dhe Gaqe Mekshi qė punuan tėrė jetėn nė arsim dhe njė kohė tė gjatė nė shkollėn Teknike tė Tiranės.Edhe mėsuesi labovit,  etnolog Thanas Meksi,  qė ėshtė aktualisht Kryetari i Shoqatės Atdhetaro-Kulturore “Odrije – Golik”, nga arsimtar i thjeshtė, me punėn e tij tė palodhur ėshtė ngritur nė pėrgjegjėsi deri nė drejtor tė arsimit tė lartė nė Ministrinė e Arsimit. Thanasi prej vitesh drejton Ansamblin e Kėngėve dhe Valleve Folklorike tė Elbasanit, i cili ka fituar disa ēmime tė para nė festivalet e organizuara brenda dhe jashtė vendit. Njė kontribut tė veēantė ka dhėnė pėr Labovėn me librin e shkruar prej tij, “Mėsonjtorja e Labovės”, njė libėr me vlera kombėtare, nė tė cilin evidentohet se Labova numėron 40 normalistė tė Elbasanit, nga kėta 7 shefa seksionesh arsimi, 180 mėsues, 41 shkencėtarė, mbi 38 mjekė, etj. Interesimi i Thanasit pėr tė kontribuar sa mė shumė pėr fshatin ėshtė i madh, si pėr pėrfundimin e asfaltimit tė rrugės nga Subashi nė Labovė, rindėrtimin e kishės sė “Shėn Mėrisė”, krijimin e njė “Fondacioni tė veēantė”, pėr tė ndihmuar nė rregullimin me njė plan urbanistik tė gjithė fshatin, etj.Nė arsim ka punuar edhe Thanas Hoda, qė ndodhet familjarisht nė Amerikė. Pasioni dhe ndėrgjegjja e tij e lartė,  kanė bėrė qė tepelenasit dhe memaliotėt,  tė mos e harrojnė mėsuesin e tyre tė talentuar, duke e kujtuar si njė edukatore tė kulturuar, tė papėrtuar.  Thanasi edhe pse ėshtė larg Atdheut, me mendje dhe zemėr ėshtė nė vendlindjen e tij, Labovė, pėr tė cilėn ka shkruar kujtimet e tij origjinale, duke vlerėsuar bashkėfshatarėt e tij pėr punėt dhe mirėsitė e tyre,  duke e quajtur atė, vendin mė tė shtrenjtė dhe tė shenjtė, si vendin e  takimit me “Zotin”.Arsimtarėt Labovitė nė Gjirokastėr, me pėrkushtim kanė “ngritur” ngrehinėn e tyre pedagogjike, qė nga pedagogu i historisė Qirjako Hila nė Universitetin e Gjirokastrės, Sofi Vodia, mėsuese e shquar e gjuhės dhe e letėrsisė shqipe, qė ka dhenė mėsim nė disa shkolla 8-vjeēare tė Gjirokastrės, Thoma Voda, mėsues i gjuhė-letėrsisė dhe qė prej  dhjetė vjetėsh drejtor i shkollės  9-vjeēare “Koto Hoxhi”,   Dr. Roland Zisi, pedagog e shef sektori nė Universitetin “Eqerem Çabej”, etj.Kontributi i dhėnė nga labovitėt nė fushėn e arsimit  shėndetėsor ėshtė i madh, ku me hollėsi pėrshkruhet nė librin e botuar nga mjeku Thanas Haxhi (Mertiri), me tiull “Labova – Vatėr e Mjekėsisė”. Mjeku Thanas Haxhi (Mėrtiri) qė ka jetuar dhe punuar nė Vlorė, ėshtė shquar si specialist i sėmundjeve tė veshit dhe grykės tek fėmijėt e vegjėl. Gjithashtu, mjeku Thanas Haxhi  shkruan edhe pėr bashkėfshatarėt qė kanė punuar dhe punojnė nė mjekėsi si pėr: Prof.Dr.Anesti Kondilin, Fedhon Meksin, Foto Totin, Ermira Vasilin, etj, por paharruar edhe mjekėt e tjerė labovitė qė punojnė jashtė vendit, si nė Greqi, Amerikė e tė tjera   perėndimore. Po kėshtu, arritjet nė fushėn e stomatologjisė nga Prof.Dr.Foto Toti, pėrbėjnė njė pėrvojė dhe eksperiencė tė madhe qė shėrben pėr kryerjen cilėsore tė shėrbimeve stomatologjike, jo vetėm nga klinika e tij moderne, por edhe shėrbime tė tilla qė kryen nė shkallė vendi.I pashlyer mbetet kontributi i dhėnė pėr edukimin e brezave nga labovitėt e penės e tė letrave, shkrimtarėt: Lame Çekani dhe Thoma Noti, qė u ndanė nga jeta nė kohėn mė tė arritur prej tyre, tė cilėt mund tė shkruanin akoma mė shumė libra me vlera tė mėdha nė shėrbim tė edukimit dhe tė pasurimit tė historisė. Gjithashtu, shkrimtari dhe poeti Arben Duka, nė kulmin e arritjeve tė botimeve tė tij, si kritik, humorist, libretist i kėngėve dhe i valleve, me shumė pasion e dashuri, vazhdimisht i dhuron lavdi, vendlindjes sė tij, Labovės. Por, nuk mund tė harrojmė shkrimtarin dhe gazetarin Apostol Duka, i cili nė serinė e tetė botimeve, ka edhe tre libra pėr krahinėn e njėkohėsisht drejton me kompetencė Gazetėn “Odria”100 vjetori i hapjes sė shkollės sė parė shqipe,   nė Labovėn e Zhapės, na mbush me krenari, qė arritjet nė lėmin e arsimit dhe tė kulturės t’i shpiem pėrpara, duke e kthyer fytyrėn nga Labova, qė gjurmėt e lėna nga tė parėt tanė tė mos shuhen, por tė pėrpiqemi qė Labovėn ta kthejmė nė njė qendėr kulturore-historike e turistike.
Kristaq Meleqi.                                                 
Lamtumirė Eftimi Porodini!                                           
U mblodhėn me qindra vetė, nė ceremoninė mortore,  pėr ti dhėnė lamtumirėn e fundit shoqes sonė tė nderuar, anėtares sė shoqatės “ODRIE GOLIK” dhe asaj “LUNXHËRIA”, ish - mėsueses sė pėrkushtuar tė orėve tė para tė arsimit tonė, pionieres sė LANÇL, tė paharruarės Eftimi Porodini, e cila u nda nga jeta mė datėn 10m mars 2010, pas njė sėmundjeje tė rėndė e tė zgjatur, duke lėnė nė pikėllim tė thellė shokun  e saj tė jetės, tė nderuarin Odise Porodini,. djalin Kristaq, vajzat Antoneta e Tatiana, mbesat Dorina e Olisa, nipėrit e vet Erionin, Florin, Sidritin e Anelin, si dhe njė numėr tė madh nipash e mbesash, fėmijė tė njerėzve tė saj mė tė afėrt, qė i deshi aq shumė.             Eftimia lindi 79 vjet mė parė,  nė fshatin Stegopul tė Lunxhėrisė, nė familjen e nderuar atdhetare e punėtore tė Çanove, nga e cila ajo u rrit e u edukua me vlerat mė tė ēmuara shoqėrore tė vajzės, gruas dhe nėnės shqiptare, vlera kėto qė edhe vetė ajo luftoi pareshtur t’i pėrcillte nga brezi nė brez. Edhe pse fare e re nė moshė, ajo do tė aktivizohej nė LANÇL, e frymėzuar dhe e mbėshtetur nga e gjithė familja, qė ishte e pėrfshirė e gjitha nė tė, duke provuar deri djegien e shtėpisė, sakatimin e familjarėve dhe pasoja tė tjera.             Pas ēlirimit tė Shqipėrisė, Eftimia, pas veprimtarisė sė saj si anėtare aktive e organizatės sė rinisė, u pėrfshi edhe nė aksionet pėr rindėrtimin e vendit nga plagėt e luftės dhe tė kaluarės sė mjeruar tė popullit tonė tė shumėvuajtur. Ajo ishte ndėr tė parat  qė iu pėrgjigj thirrjes dhe, pas njė pėrgatitjeje dyvjeēare nga  viti 1946, nė vitin 1948 filloi punė si mėsuese, duke punuar me njė pėrkushtim tė veēantė nė formimin e brezit tė ri nė disa rrethe, si nė Gjirokastėr, Pėrmet, Korēė e Tiranė, deri sa doli nė pension, pėr ēka u nderua me njė numėr medaljesh tė ndryshme.            Kontributi i saj ka qenė i veēantė edhe nė luftėn kundėr analfabetizmit, duke drejtuar pėr kėtė qėllim pėr disa vjet me radhė kurse tė ndryshme nė rrethin e Gjirokastrės.          Pas daljes nė pension, ashtu si edhe kur ishte nė marrėdhėnie pune, Eftimia do tė dallohej si njė veprimtare aktive nė organizatat shoqėrore nė Tiranė e veēanėrisht nė shoqatat tona, ku ajo do tė ishte pjesėmarrėse pėr shumė vite, gjer sa njė varg sėmundjesh e penguan tė vazhdonte mė tej. Sė bashku me bashkėshortin e saj tė nderuar Odise Porodini, ata do tė krijonin njė familje tė shėndoshė, duke lindur e rritur me shumė dashuri tre fėmijė tė mrekullueshėm, por edhe duke u pėrkujdesur me njė merak shumė tė veēantė, pėr nipat e mbesat e tyre tė shumta, qė trashėgojnė vlerat mė tė mira tė prindėrve e gjyshėrve tė tyre.          Eftimia ndahet nga familja dhe nga njerėzit e afėrt, si dhe ngas shokėt, shoqet dhe miqtė e saj duke lėnė mbrapa kujtime e vlera tė pashlyeshėm tė njė bashkėshorteje, nėne e gjysheje shembullore, tė njė anėtareje tė shoqatės sonė dhe      anėtareje tė nderuar, qė rrezatonte urtėsi, mirėsi, dashuri, fisnikėri e kulturė nė tė gjitha marrėdhėniet e saj. Pikėrisht pėr kėto v lera tė veēanta, ne do ta kujtojmė gjatė Eftiminė tonė tė paharruar.                    
  I paharruar qoftė kujtimi i saj!                               
  Apostol  Duka.                                                                                                                             
 96-vjet mė parė:  MASAKRA GREKE NË HORMOVË.  
                                                  
(29 Prill 1914-29 prill 2010) Nga: Prof.Ass.Dr. Begė Musta Plot 96 vjet, nga dita kur andartėt grekė, mė 29 Prill 1914, therėn, vranė dhe masakruan 217 burra nė  Hormovė. Arsyeja e vetme, zhdukja dhe largimi me ēdo kusht  i popullsisė  myslimane nga trojet dhe vatanet e tyre. Pėr kėtė qėllim, forcat e errėta greke, kishin kohė qė ishin pėrgatitur dhe kishin krijuar disa njėsi, tė quajtura “Legjione tė Shenjta.“ Ato pėrbėheshin nga vullnetarė shqiptarė qė ishin  mobilizuar  me forcė nga oficeret dhe nėn  oficerėt grekė me mision tė marshonin drejt Shqipėrisė sė Jugut,  pėr tė bėrė masakra dhe krime ēnjerėzore. Shumica e tyre ishin  dyqanxhinj dhe zanatēinj tė thjeshtė, hallexhinj dhe paqėsorė, qė shkuleshin me dhunė nga punėt e tyre tė pėrditėsime dhe stėrviteshin  ushtarakisht pėr tė masakruar  shqiptarėt.Nė krye tė planeve shoviniste greke, qėndronte Jorgo Zografos, njė njeri i degjeneruar, kriminel, spiun dhe  agjent i grekėve. Ky mobilizoi dhe vuri nė dispozicion tė tij, ushtarė, oficerė, municione, armė, thika, bajoneta dhe para tė shumta. Nėn  thirrjet histerike “Ja vdekje, ja Greqi!”, tė mbėshtetur me  para, banda kriminale, gangsterė dhe burgaxhinj tė sprovuar,  nga e gjithė Greqia,  u sulėn me tėrbim mbi fshatrat dhe popullsinė  e Shqipėrisė Jugut pėr tė vrarė, therur, djegur dhe plaēkitur. Nė pėrpjekjen e parė  u ndeshėn me forcat dhe ēetėn luftarake tė Selam Musait. Sulmet ishin tė ashpra. Ato vazhduan disa orė tė zjarrta  dhe pa ndėrprerje. Selam Musai me 200 trimat qė kish pas vetes,  u qėndroi ballazi forcave tė shumta greke dhe luftoi me trimėri deri nė fund. Nė ndihmė tė tij shkoi  ēeta e luftėtarėve tė Hormovės. Ajo i goditi  fortė  nga krahėt dhe nė shpinė. Nė luftimet qė u zhvilluan, pati shumė tė vrarė dhe tė plagosur nga tė dy palėt. Nga shqiptarėt u vranė 12 luftėtarė dhe u plagosen disa tė tjerė, midis tyre u plagos rėndė nė sisė edhe vetė komandanti i ēetės, Selam Musai. Nga pala greke mbetėn tė vrarė mbi 200 vetė. Luftimet dhe fitoret e shėnuara nė Tepelenė, nė fshatrat Lekel, Hormove dhe Labovė  u bėnė njė frymėzim dhe mbėshtetje direkt pėr rritjen e shpirtit dhe heroizmit luftarak tė luftėtareve  qė vazhdonin qėndresėn nė malin e Cepos Nė kėto beteja, trimėri dhe heroizėm tė veēantė treguan  luftėtarėt nga  Hormova; Sheh Veipi, Malo Veliu, Bilbil Zekua, Begė Tena, Sako Shikua, Shaban Guēja, Sheme Bejua etj. Pėr kėta burra dhe shumė luftėtarė tė tjerė  pjesėmarrės nė kėto beteja  kėndohen  kėngė,  qė sjellin jehonėn e atyre viteve dhe ndriēojnė  aktet dhe trimėritė e tyre heroike.Pas kėtyre humbjeve dhe goditjeve tė rėnda qė pėsuan forcat andarte, synimi i tyre ishte masakrimi, djegia, shkatėrrimi  dhe vrasja  e hormovitėve. Sulmet kundėr Hormovės dhe popullsisė sė saj shpėrthyen tė egra, hakmarrėse dhe tė pa mėshirshme. Menjėherė nisėn provokimet, shpifjet, pėrpunimi i opinioneve nė dėm tė popullsisė. Pėr tė pėrligjur  dhe justifikuar veprimet e tyre armiqėsore dhe terroriste, nisėn tė  trumbetonin me tė madhe se gjoja hormovitėt  besonin mė shumė te Islami se sa te Kryqi, ēirreshin me tė madhe pėr martirizimin e  Çaush Priftit dhe hakmarrjet qė duheshin bėrė nė mbrojtje tė shpirtit tė tij,  pėr pjesėmarrjen e forcave tė Hormovės nė luftimet qė u zhvilluan nė Lekėl, Kodėr, Hormovė  dhe nė Labovė, bėheshin thirrje tė hapura  pėr largimin e hormovitėve nga trojet e tyre, etj. Kėtyre intrigave, presioneve dhe kėrcėnimeve tė hapura,  populli i Hormovės vendosi tu pėrgjigjej publikisht. Me anė tė njė rezolute populli protestonte dhe dėnonte publikisht skenarin ogurzi qė pėrgatisnin forcat e errėta shoviniste greke dhe bashkėpunėtorėt e tyre.  Greket sapo morėn vesh lajmin, nėpėrmjet Thanas Lugatit, njė spiun dhe  agjent grek i maskuar si riparues vozash (valarat) nga fshati Bularat i Dropullit, qė ndodhej si rastėsisht  nė kėtė mbledhje filluan pėrgatitjet, ofensivat dhe marshimet drejt Hormovės. Pėr tė realizuar qėllimet e tyre,  sidomos  me hormovitėt  qė njiheshin mirė pėr trimėritė e tyre, duhej shumė kujdes, dinakėri  dhe  forca tė shumta.Andartėt grekė, tė pėrbėrė nga 1500-2000 vetė, mė 1 prill tė vitit 1914, nė orėn  9 mbas dite (darkė) befas dhe nė fshehtėsi tė plotė rrethuan Hormovėn. Bllokuan rrugėt, shtigjet e hyrjes dhe tė daljes  si dhe  vendosėn patrulla nė ēdo lagje e mėhallė. Situata u vendos  nėn darėn dhe  kontrollin e rreptė tė forcave armike tė cilat komandoheshin  nga kapiteni  Vasil Kollovoi nga Eotira e Greqisė. Tė gjithė ishin ushtarė dhe oficerė tė veshur me uniformė tė rregullt tė ushtrisė greke. Historia ka dėshmuar se nė tė gjitha kohrat hormovitėt i kanė pritur armiqtė e tyre vetėm me plumba. Kėtė, grekėt e dinin mirė, prandaj sa herė dėgjonin zėrin dhe emrin e tyre u kallej tmerri dhe frika. Ata e dinin  mirė se kėtė popull   tė egėr e lumturonte vetėm  arma qė e duan tė gjithė; meshkujt, gratė mandej edhe fėmijėt. Kėtė tė vėrtetė e ka pranuar edhe  njė nga njerėzit e afėrt tė   Ali Pashės, kur  ka shkruar se; hormovitėt nuk e kanė lėshuar kurrė armėn nga dora, edhe kur flenė e mbajnė  tė koka ose te brezi..Ishin kėto arsyet qė grekėt e nisėn aksionin e tyre me ēarmatosjen dhe grumbullimin  e  armėve. Ishin hartuar listat shtėpi pėr shtėpi, emėr pėr emėr,  do tė kapeshin,  vriteshin   e do tė thereshin nė befasi dhe tradhti tė gjithė burrat e fshatit. Urdhri ishte i prerė. Tė kapeshin  dhe  tė silleshin te sheshi i rrapit, tė lidhur dhe tė pa armatosur, tė gjithė burrat e parisė sė fshatit si dhe tė  mblidheshin  tė gjithė dyfekėt  dhe  tė gjitha armėt, deri edhe te thikat dhe bixhaqet.  Sipas urdhrit  tė komandantit,  tė parėt e fshatit u kapėn, u sollėn duar lidhur te rrapi dhe u burgosėn  nė xhami. Midis tyre ishin Malo Mullaj, Selman Qerimaj,  e disa tė tjerė. Torturat ishin nga mė ēnjerėzoret duke i shpuar me thikė, me sfungji, thyerje gjymtyrėsh etj. I shtrinė pėr tokė nė kurriz dhe barkas  dhe i rrahėn pa  mėshirė  me kamxhik. Rrėketė  e gjakut  mbuluan  dhėnė. Nga kjo barbari e egėr, Adem Bėrda, Ahmet Beqiri, tre burra tė tjerė  dhe njė fėmijė 15 vjeē, mbetėn tė vrarė  nė vend.  Tė tjerėt, tre ditė dhe tre net  mbetėn  pa bukė dhe pa ujė. Plagėt e rėnda tė krijuara nga torturat, hormovitėt i mjekuan me qepė dhe kripė. Nė kėtė kohė nė Hormovė mbėrritėn  atdhetarėt dhe patriotėt e shquar Petro Harito dhe Spiro Karajani, krerė tė shoqėrisė sė fshehtė patriotike ”Kandili”. Pasi mėsuan mbi ngjarjen  dhe barbaritė greke ndaj kėtyre njerėzve  tė pa fajshėm, shkuan nė Hormovė dhe ndėrhynė  energjikisht pėr lirimin e tyre  si dhe kėrkuan  largimin  e menjėhershėm nga fshati tė forcave greke dhe komandantit tė tyre Vasil Kollovoi.Pas shtatė ditėsh, nė orėn njė tė natės, nė Hormovė erdhi sėrish njė fuqi e madhe ushtarake. Tė gjithė me shalle  dhe xhufka, nė krye kapiten Capi. Te ky njeri, zoti ēdo gjė e kishte krijuar tė frikshme. Ai kishte dy sy tė veshur me djallėzi,  qė nė thellėsi tė tyre fshihej njė plan kriminal  dhe ogurzi. Ai shoqėrohej nga  pesė perona tė tjerė  qė nuk ishte vėshtirė tė  kuptoheshin se ishin  specialistė tė stėrvitur pėr krime dhe masakra tė rėnda. Nisėn grumbullimin e burrave njė nga njė dhe grupe-grupe. Tė parin morėn sheh Veipin  me Maliqin, pastaj me radhė Ganinė dhe Selman Qėrimin, Begė Tenėn  dhe djalin e tij,  Malo dhe Fejzo Velinė, Shaban Guēen, Hodo Tenėn vetė tė tretė, Muharrem Llacin, Qazim Imerin etj. Tė gjithė i grumbulloi te sheshi i rrapit  dhe i vuri nė rresht pėr njė, gati pėr udhė. “Gjer nė Kodėr do tė shkojmė,  u thotė Capi tė rreshtuarve, pėr njė mbledhje ju kėrkojnė.”Dhe ata marshuan drejt vdekjes, pa shpresė dhe tė bindur se njė e keqe e madhe i priste pėrpara. Grumbullimi i burrave u bė nė tre duar. Pas grupit tė parė morėn tė dytėt: Shikon, Zenon, Rifo Llacin, Alem Qyrdedin,  Meto Guēen, Nerullahun, Sadushin, Hamzon, Qamil Gjinushin, Dervish Selmanin (harkabardhi), Hysenin, Hasanin, Dalanin, Malo Brahimin, Mustafain,  Balilin (kthyer nga Amerika) Mustafa Haxhinė  me gjithė djalė,  Haxhi Resulin (leshrabardhi), Zilfon  me vėllanė, Sadush Rudin me Lumanin, Sute Zenelin, Begė Seferin me  Shahinė dhe tė tjerė. Pėr  tė tretėn herė u morėn  tė gjithė   burrat qė u grumbulluan  nga kontrolli i fundit qė u krye shtėpi mė shtėpi,  kasolle mė kasolle,  pėrrua mė pėrrua  dhe deri ferrė mė ferrė. Tė gjithė pėrfunduan nė Kodėr. Aty gjetėn dhe panė me sytė e tyre  njė llahtar dhe tmerr tė vėrtetė, njė kasaphanė   dhe qindra   kasapė  me bajoneta dhe thika  nė duar, njė ushtri tė tėre tė armatosur gjer nė dhėmbė. Panė se si vendi i “shenjtė” ishte i rrethuar cep mė cep  me mijėra ushtarė grekė dhe nė ēdo derė vendosur nga dy mitraloza gati pėr sulm. Mes ulėrimave dhe thirrjeve histerike tė oficerėve greke, “Pedhja mihi stohate tu dhiqio tu Çaush Hormova” (Djema mos harroni vrasjen e Çaush Hormovės”). u vranė dhe u therėn me thikė nė shtėpinė e zotit 217 burra. Gjaku i tyre u derdh lumė dhe skuqi shenjtorėt dhe vendin e shenjtė, aty ku thonė se zoti ėshtė nė kėmbė dhe njerėzit luten “O zot, na shpėto”Forcat nė pėrballje ishin,  5000 grekė tė armatosur gjer nė dhėmbė me 200 e ca  burra hormovitė nė mėshirė tė zotit; tė mbyllur nė kishė, pa dyfekė, pa fishekė, pa topa, pa mitraloza, tė katandisur  kockė e lėkurė, pa ngrėnė e pa pirė. Natėn e parė shkuan nė thikė 100 burra. Trimat Sako Shikua, Arif Llaci dhe Sute Zeneli, kapėn rojet pėr gryke, i mbytėn, u morėn armėt, shpėrthyen portat dhe bashkė me Bege Seferin dhe Meto Elmazin, ēanė rrethimin dhe vrapuan pėr tė ikur por qė nė hapat e para rojet nga jashtė qėlluan mbi ta dhe i prenė nė mes. Pas kėtij akti barbar, Begė Tenaj, u bėri thirrje   shokėve; “O djema t’u biem kriminelėve dhe tė kapet i gjallė kapiten Capi!” I mbytur i tėri nė gjak, u pėrlesh  dhėmbė pėr dhėmbė me  ushtarėt dhe oficerėt grekė por tani ishte vonė. Ushtria kishte fituar kohė dhe e rrethoi vendin me gardh pushkėsh dhe kushdo qė delte nga hormovitėt nė derė, i bėhej trupi shoshė nga plumbat. Begė Tenėn  e kapėn dhe e lidhėn. Para syve tė tij i therėn djalin! Begėn e varėn nė litar, i prenė kėmbėt  dhe pastaj  e vranė, e shpuan me thikė nė zemėr !.Pas kėsaj qė ndodhi, kapiten Capi, urdhėroi masa sigurie tė rrepta, tė hapej ēatia e kishės dhe tė vriteshin nga lartė dhe dritaret dyzetė burrat e fundit qė kishin mbetur brenda nė kishė. Rrethinat, bregoret dhe bedenat u mbushėn  me gjak dhe kufoma njerėzish pa jetė. Mizoritė ēnjerėzore tė  ushtrisė greke nė Hormovė, tėrhoqėn vėmendjen e opinionit ndėrkombėtare  dhe tronditėn gjithė botėn duke akuzuar rėndė qeverinė greke dhe qarqet shoviniste kriminale nė shėrbim tė saj.Lidhur me tmerret e kėsaj ngjarje, Mufit Kaziu,  shkruan ; Tri ditė pas ngjarjes, vizituam kishėn e Ajodhimės nė  Kodėr, aty gjetėm njerėz tė mbėrthyer me gozhdė nėpėr mure, disa tė varur nė litarė,  tetėdhjetė e dy veta  i  kishin therur  si bagėti, u kishin prerė veshėt, hundėt, nxjerrė sytė, ngulur bajonetat nė zemėr etj”.Sipas tė thėnave, sheh Veipit, pas masakrės i kishin pėrplasur  kokėn pas  shkėmbinjve pėr ti nxjerrė dhe marrė florinjtė e dhėmbėve.Dėshmitari tjetėr okular i ngjarjes nė vend, Kosta Papa Tomori, nė librin e tij dėshmon se ; Kolonel Zira, i ēoi  hormovitėt nė Kodėr, i ndau nė tre grupe me nga 60 shpirt nė ēdo grup dhe pastaj urdhėroi 36 trupa greke nga mė tė zotėt nė bajonetė, tė goditnin dhe tė shponin pa mėshirė njerėzit qė ndodheshin aty. Hormovitėt tė lidhur kėmbė e duar u shpuan  me bajoneta,  pa mėshirė nga katilėt. Pastaj i hodhėn nė njė pėrrua fshati,  ashtu gjysmė tė gjallė.  Kėto duken si  pėrralla, shton mė tej ai,  por janė  tė vėrteta, se  i  kam parė me sytė e mi, dhe jam dėshmitarė okularė  nė  kėtė botė dhe nė atė  jetė  pėrpara zotit. Gjeneral Çika, me orgjinė nga Borshi dhe me banim nė Amerikė, nė kujtimet e tij shkruan, “Aktet mė barbare dhe ēnjerėzore nė historinė e racės njerėzore qė ndodhėn nė kohėt moderne ishin ato qė kreu ushtria greke nė fshatin Hormovė tė Tepelenės.  Nė 14 Maj, gjeneral Leitnad  Dever, nė krye tė Komisionit Hetimor Ndėrkombėtar i shoqėruar nga kapiten Groot,  mjeku major De Long, dhe Toger Meleq Frashėri, vizituan vendin e ngjarjes nė fshatin Kodėr dhe konstatuan bedena tė mbushura me trupa njerėzish tė therur dhe masakruar  shtazėrishtMė 14 qershor tė vitit 1914, ne Tepelenė  erdhi  ambasadori amerikan dhe  takoi popullin e Hormovės tė grumbulluar ne kalanė e Tepelenės. Pėrpara tyre mbajti njė fjalim tė rėndėsishėm, mbushur me tone ngushėllimi dhe keqardhje. Pastaj takoi dhe  pa  njė pėr njė dhe fytyrė pėr fytyrė  tė gjithė njerėzit e pranishėm, numėroi 163 gra, pėrveē vashave dhe fėmijėve,   mori me tė shkruar  nėmurin e vetėve  qė ishin vrarė nė masakėr.Gazetat e kohės shkruanin; “Nė Hormovė, fėmijėve tė  vegjėl u presin gishtėrinjtė e duarve, ndėrsa tė mėdhenjve u fusin gozhdė nė kėmbė dhe nė gji”.Njė i krishterė qė ishte kthyer  nga Amerika dhe nė ato ditė  ndodhej nė Shqipėri, gjatė bisedimit me   shqiptarėt nė Amerikė, theksonte se “ Duhet ta dinė shqiptarėt e Amerikės se ata qė hyjnė kėtej janė ushtarė grekė dhe jo “Epirotė”, siē duan tė thonė gazetat greke.”Kurse njė tjetėr gazetė njoftonte;  “kisha ishte mbushur me kufoma, kudo gjendeshin opinga, feste tė bardha tė skuqura nga gjaku, tesha tė ndryshme etj. Njė njeriu, pasi i kishin prerė veshėt, hundėn dhe i kishin nxjerrė sytė, i kishin marrė shpirtin duke i ngulur bajonetėn nė zėmėr”. 16) Plagėt dhe dėmet qė  shkaktuan kėto luftėra  ishin tė shumta dhe tė mėdha. Edhe sot pas 100 vjetėsh ende nuk janė mbyllur. Nė Hormovė pėrveē 217 burrave qė u therėn me dorė,  1140  tė tjerė; burra, gra, pleq dhe fėmijė vdiqėn rrugėve nga malaria dhe sėmundje tė ndryshme. Nga 1500-1600  vetė qė ikėn  nga fshati nė pranverėn e vitit 1914, vetėm 360 frymė mbijetuan dhe u kthyen  tė gjallė nė vatanet e tyre. Nė Klos, nė njė vend tė quajtur “ Mirash “ mbeti njė Hormovė e dytė.  Gjėnė e gjallė, dhėntė,  dhitė, lopėt, qetė, kafshėt e ngarkesės  e ēdo gjė tjetėr i theri dhe i  hėngri ushtria greke. Nė Hormovė u  rrėmbyen 5000 krerė bagėti tė imta, 1500 gjedhė, 400 kafshė pune , u dogjėn 98 shtėpi etj.   Ngjarja qė ne kujtomė, ėshtė njė nderim nė respekt dhe mbrojtje tė shpirtrave tė 217 burrave, qė u martirizuan, u therėn dhe u vranė barbarisht nga forcat kriminale greke dhe bashkėpunėtoret e tyre. Njėkohėsisht pėrbėn njė apel tė fortė pėr ne dhe brezat qė vijnė dhe na kujtojnė  tė hapim sytė dhe tė jemi vigjilentė, tė mos biem nė befasi, tė mos harrojmė kurrė ato qė kanė ndodhur dhe  tė mos lejomė qė masakra dhe tragjedi te tilla tė pėrsėriten. Greku ndėrton varre ne kujtim tė ushtarėve tė rėnė gjatė luftės italo-greke, ndėrsa ne  u kemi  harruar emrat dhe  varret bashkė dhe nuk dimė ku i kanė. Prandaj ėshtė detyra jonė, nipėrve dhe stėrnipėrve tė tyre, qė gjėrat ti vendosim aty ku duhet.  Tė organizojmė vazhdimisht aktivitete dhe ceremoni nė kujtim tė shpirtrave tė  tyre, tė shkruajmė skenėn tragjike qė ata pėrjetuan dhe tė ngremė sa mė shumė  simbole dhe pėrkujtimore qė ata tė mbeten nderi dhe krenaria jonė e lavdishme.                            
 
    Hakmarrja e Ali Pashė Tepelenės ndaj Leklit dhe Hormovės.

Hysajt e Ali Pashė Tepelenės dhe lekėljotėt.

         Nga Miltiadh Muēi.
Me historinė e Hysajve ose Muēohasajve, paraardhės tė gjashtė brezave tė Ali Pashė Tepelenės, lidhet njė pjesė e rėndėsishme e Historisė sė Leklit dhe lekėljotėve. Fisi i Aliut njihet me Nafizin qė erdhi nė Damės dhe ngriti njė kasolle, i pasuar nga Dervishi, pėrkthyes i turqishtes, dhe i martuar me njė vajzė tė fshatit, qė lindi Hysenin. Ky u martua me vajzėn e beut tė Kėlcyrės dhe, pėr herė tė parė pėr fisin e Hysajve, mundi tė ndėrtojė shtėpi prej guri.Kalojnė disa breza tė tjerė pėr tė ardhur te Myftari, gjyshi i Ali Pashės, qė lindi tre djem, midis tyre Veliun, babanė e Aliut. Atė, pasi  u largua nga shtėpia pėr t'u bėrė hajdut, e pėrjashtuan nga trashėgimia tė dy vėllezėrit, ndėrsa njė mbrėmje ai do hakmerrej duke i vėnė zjarrin shtėpisė sė babait, ku, mes flakėve, vėllezėrit pėrpėliten dhe digjen.Islami, djali i xhaxhait tė Veliut dhe myteslim i Tepelenės i dha Veliut tė drejtėn e tė dhjetave tė fshatrave Lekėl e Hormovė. Nga ky moment nisėn pėrplasjet e para tė lekėljotėve me pinjollėt e Hysajve. Lekėljotėt sė bashku me hormovitėt, tė pakėnaqur nga veprimet Islamit, dėrguan njė mbrėmje nė Tepelenė grupin e burrave. Ata hapėn dyert e burgut dhe pasi hynė brenda nxorėn bashkėfshatarėt qė ndodheshin tė burgosur. "Njė turmė burrash nga Lekėli dhe Hormova hynė natėn nė Tepelenė, hapėn burgun ku mbaheshin disa fshatarė tė tyre, i vunė zjarrin konakut tė qeverisė dhe therėn Islamin, myteslimin", do  tė shkruajė shkrimtari Sabri Godo pėr kėtė kundėrshti tė lekėljotėve ndaj paraardhėsve tė Ali Pashė Tepelenės, Muēohysajve.Bashkėveprimi midis lekėljotėve dhe hormovitėve ka qenė i organizuar dhe i pandėrprerė, gjė qė shpjegohet me lidhjet e ngushta miqėsore dhe familjare, sikurse ishte edhe ajo midis Vajave tė Leklit e Priftajve tė Hormovės. Lidhjet e kėtyre familjeve tė dėgjuara e kishin prejardhjen nė martesėn e motrės sė vėllezėrve Thanas, Jani, Kristaq e Llukė Vaja me Caush Priftin apo Hormovėn, sikurse ka qėmtuar studiuesi Perikli Ikonomi nga Vokopola e Beratit.Pas vdekjes sė dy vėllezėrve Veliu mbeti trashėgimtari i vetėm dhe bėhet bej i rėndė i Tepelenės. Me vdekjen e gruas, e cila i la katėr fėmijė, martohet pėrsėri me Hankon, qė pas njė viti i lindi Aliun dhe pas dy vitesh – Shanishanė. Veliu i pėrkiste brezit tė Hysajve dhe nė rininė e tij u lidh me lekėljotė dhe hormovitė. Si komandant i grupit qė kishte krijuar bėri marrėveshje pėr tė mbrojtur fshatrat Lekėl dhe Hormovė nga vjedhjet e grupeve rivale, duke  marrė pėr shpėrblim produkte bujqėsore. Marrėveshja vazhdoi edhe pas vitit 1753, kur vdes Veliu dhe drejtimin e merr Hankua, e cila e shtriu ndikimin tej problemeve tė shtėpisė, ndaj grupit tė armatosur tė krijuar dhe organizuar nga burri i saj. Ajo morri pėrsipėr tė administronte tė gjitha marrėveshjet qė Veliu kishte nėnshkruar ose biseduar me tė tjerėt.Thuhet se Veliu mbante lidhje tė ngushta me Leklin e Hormovėn, me burra qė ndikohen tek bashkėfshatarėt e tyre dhe e ndihmonin nė sigurinė e rendit e territoreve, qė kishte marrė pėrsipėr t'i mbronte nga sulmet dhe vjedhjet e grupeve kundėrshtare. Mė shumė bashkėpunoi me babanė e Thanas Vajės, emri i tė cilit nuk ka arritur tė dihet nga bashkėfshatarėt e sotėm lekėljotė. Nė Hormovė ishin lidhur me babanė e Caush Priftit, por mė pas fiset e tyre u kthyen nga miq shumė tė afėrt nė armiq, duke pasur pėrfundim tė tmerrshėm me Hankon dhe djalin e saj Aliun."Historia e eAliut filloi nga i ati, Veliu, dhe nėna Hankua. I ati i tij ishte  kryetar i njė grupi tė agresor tė armatosur. Me kėto grupe fshatarėt shpesh herė ishin tė detyruar tė lidhnin marrėveshje pėr mbrojtjen e tyre. Edhe i ati i Aliut, Veliu, kishte lidhur marrėveshje me fshatarėt  e Leklit dhe tė Hormovės qė t'i mbronte nga mėsymjet plaēkitėse tė grupeve tė tjera tė armatosura, dhe si shpėrblim fshatarėt tė plotėsonin me produkte ushqimore nevojat e njerėzve tė barakut tė tij", do t ė shkruaj autori grek Tasos Vurnos. Hankua, pėr tė treguar se do tė jetė dora e fortė, filloi tė marrė veprime qė preknin edhe mė shumė interesat e banorėve tė Leklit. Ajo i dyfishoi detyrimet e fshatarėve, tė cilėt u befasuan dhe i refuzuan, por ajo kurrsesi nuk u tėrhoq. Shumė shpejt, me njerėzit e saj shkeli  nė fshatrat Lekėl e Hormovė dhe nisi veprime tė egra, tė papritura, tė papara. Tė rraskapitur nga punėt e pėrditshme, nė momentin qė njerėzit e Hankos shkatėrruan arat me prodhime bujqėsore, fshatarėt u ngritėn pėrsėri ta kundėrshtonin. Me urrejtje fshatarėt u hakmorėn ndaj saj dhe vajzės sė saj, Shanishasė. Pas kėsaj ngjarjeje Hankua do mendonte vetėm tė pėrgatiste planin pėr hakmarrje. Nga ajo ditė i vuri qėllim vetes qė ta edukonte Aliun qė tė ishte i ashpėr dhe i pamėshirshėm.Kur erdhi nė moshė Aliu doli kaēak dhe u bė tmerri i Epirit dhe Thesalisė. Vitet pėr Hankon  sikur kalonin ngadalė, sepse mezi priste ditėn e hakmarrjes ndaj banorėve tė fshatrave Lekėl dhe Hormovė, nė veēanti ndaj parisė sė tyre. "Nė moshėn 14 vjeē Aliu ishte i famshėm pėr kaēakėritė e tij dhe aksionet fatmbara. Megjithatė, ai pati frikė tė sulmonte Leklin dhe Hormovėn. Duke marrė vesh kėtė veprim prej frikacaku Hankua vrapoi drejt tij dhe, duke i treguar furkėn, i thotė: "shko frikacak, shko rreshtohu me gratė e harremit. Ky zanat tė shkon mė pėr shtat sesa ai i armėve", do ta pėrshkruaj kėtė moment tė hakmarrjes sė Aliut autori Jean Claund Faveyrial.Hakmarrja e Ali Pashė Tepelenės ndaj Leklit dhe HormovėsPlani i Ali Pashė Tepelenės kundėr lekėljotėve dhe Hormovitėve ishte vėrtetė djallėzor. Pėr kėtė shfrytėzoi postin e sundimtarit. I shtirur se e kishte harruar hakmarrjen dhe dėshironte pajtim, kishte pėrgatitur planin qė tė vepronte, mė parė kundėr parisė sė fshatrave dhe mė pas kundėr gjithēkaje nė Lekėk e Hormovė. Ai lajmėroi krerėt e tė dy fshatrave tė mblidheshin nė manastirin e Shėn Triadhės nė Tėrbuq, pėr tė biseduar dhe gjetur zgjidhje pėr problemet e pėrbashkėta, pėr tė marrė pėrsipėr detyrime reciproke dypalėshe.Tė ftuarit hynė nė manastir tė ēarmatosur, pa dyshuar. Kur u ndodhėn tė gjithė brenda u sulmuan nga katėrqind forca tė Pashait. Nė pak  minuta nuk mbeti asnjė i gjallė, veē ca tė plagosurve rėndė qė luteshin t'i vrisnin sa mė parė, se nuk duronin dot dhimbjet e plagėve  tė pashėrueshme. Kėshtu u shkaktuan masakrat mė tė rėnda tė Rrėzės sė Tepelenės, tė Leklit e Hormovės, nga pabesia e Pashait, qė nuk ishte bėrė ende.Krerėt e fshatrave Lekėl e Hormovė, me porosi tė Aliut, u zunė tė gjallė me qėllim qė t'iu rezervonin njė vdekje me tortura, qė pėr nga egėrsia nuk mund tė imagjinoheshin. Njėri prej tyre ishte lekėljoti Jani Leka, tė cilin e futėn nė gurin e njė mulliri bloje qė po punonte, derisa i griu trupin si pelte e gjakosur. Tjetri  ishte Caush Prifti, emri i vėrtetė i tė cilit ishte Dhimitėr Duka,  i dashuri i Hankos, qė e vendosėn lakuriq mbi skarėn e hekurt dhe e poqėn tė gjallė. Kėto tortura Aliu i shoqėroi me praninė dhe egėrsinė e tij, pa ndier keqardhjen mė tė vogėl.Hakmarrja e Aliut u shtri mė pas te fshatarėt e Leklit dhe Hormovės, shumica tė pafajshėm. Nėn drejtimin e  Jusuf Arapit dhe djalit tė Pashait, tė quajtur Mustafa, u vranė tė gjithė personat qė u gjetėn nė me armė nė duar, madje Jusufi donte t'i shkonte nė majė tė jataganit, pa dallim, gratė dhe fėmijėt, por Aliu urdhėroi qė tė mos i prekte. "Pasi mbaroi me parinė nė manastir, erdhi radha pėr tė dy fshatrave tė tyre. Fajtorė dhe tė pafajshėm pinė kupėn e hakmarrjes sė Aliut. Banorėt u therėn, shtėpinė u boshatisėn dhe u dogjėn. Hormova dhe Lekli e paguan. Nuk mbeti pėr mė vonė pėrveē Kardhiqit", do tė shkruajė autori grek i pėrkthyer nga lekėljoti Harilla Dhimitraq Leska, i cili ka studiuar nė gjimnazin "Zosimea", nė Janinė, nė vitin 1935, pa mundur ta pėrfundojė pėr rrethana ekonomike. Nė pak orė Lekli dhe Hormova u kthyen vetėm nė hi, ndėrsa muret u nxinė katran, si shpirti i Ali Pashė Tepelenės. 
 
 
HORMOVA KUNDER ALI PASHE TEPELENES.

Nė ate zemanin e pare,
hormovite kordhetare,
teteqint qene me palle.
Teteqint me palle qene,
te Rrapi zune dervene*,
Dergojne mi Ali bene**,
te vij posht' ne Tepelene,
se xhindet muarne dhene.

Labove e Madhe, Gjirokaster 1949

 
(*)   Rrapi i Dervenit ne Hormove.
(**) Aliu nuk ishte bere pasha akoma.
 Labovitja Anthulle Gjikja.
  Tė njihesh me jetėn dhe aktivitetin e labovites Anthullė Gjikes, sė pari duhet ndalur nė familjen e saj bujare e mikpritėse, nė shtėpinė e tė cilės nė Libobė pihej kafeja edhe pse ishin kohė tė vėshtira. Familja e Gjikajve shquhej nė Labovė pėr bujarinė, mikpritjen dhe patriotizmin. Djemtė e Gjikajve, Nikua dhe Mihua, si dhe dhjetra bashkėfshatarė tė tjerė pėrkrahėn lėvizjet rinore pėr liri e demokraci dhe morėn pjesė active nė luftėn Nacional-Çlirimtare, pėr ēlirimin e vendit nga pushtuesit e huaj.           Nė moshėn e fėmijėrisė kur Anthulla ishte 6 vjeēe, u bė invalide nga lufta e ashpėr Italo-Greke, e zhvilluar edhe brenda kufijve tė Shqipėrisė, nė jug tė vendit. Ajo u rrit nėn kujdesin e gjyshe Politės dhe njerkės, Maro, qė ishte nga fshati Lekel, fisi i Muēajve. Shkollėn fillore Anthulla e kreu nė Labovė dhe nė moshėn e rinisė, me ndihmėn e babait tė saj, Nikos, kreu kursin e rrobaqepėsisė pranė mjeshtrit Kristaq Qyrkut, nė qytetin e Gjirokastrės. Zanatin e rrobaqepėses e ushtroi pėr pak kohė nė Labovė, por duke parė qė s’kishte prespektivė pėr tė ardhmen, si shumė bashkėmoshatarė tė saj, nė vitin 1956 u largua nga Labova dhe u vendos nė Tiranė, me ndihmėn e familjes dhe tė xhaxhait tė saj Mihos, qė banonte familjarisht nė Tiranė.           Anthulla punoi rreth 35 vjet nė Ndėrmarrjen e Veshjeve, nė fillim, e si ndihmėse rrobaqepėse, ku me punėn dhe dashurinė qė ushqente pėr profesionin e saj, arriti tė bėhej mjeshtre dhe organizatore e shkėlqyer, ku pėr shumė vite drejtoi repartee tė ndryshme tė Ndėrmarrjes sė veshjeve. Pėr aftėsitė e saj dhe punėn e bėrė me cilėsi si specialiste dhe drejtuese ėshtė nderuar me dekorata dhe tituj nderi tė shumta. Pėr tė pėrballuar jetesėn Anthulla punoi edhe privatisht, nė shtėpi jashtė orarit tė punės e po kėshtu edhe kur doli nė pension, e cila qepte veshje tė modės pėr tė rinjtė, tė rejat dhe gratė. Mė tė shumtėt e klientėve tė saj ishin Labovitė dhe nga fshatrat e zonės sė Odries, ndėrsa nė punėn e saj mė sė shumti spikaste vetėm cilėsia, prandaj kishte klientelė tė vazhdueshme.           Edhe pse invalide, me kurajo e guxim Anthulla mposhti vėshtirėsistė shėndetėsore, krijoi familjen, si gjėnė mė tė shtrenjtė tė saj, u martua me Tahir Shehun qė ishte edhe ky njė mjeshtėr nė profesionin e tij, lindėn dy fėmijė tė mrekullueshėm Ilirin dhe Fredin, qė i duan shumė prindėrit dhe u japin atyre njė ndihmė tė gjithanshme. Iliri dhe Fredi, tė rritur me edukatėn familjare dhe tė nxitur edhe nga nėna e tyre, kanė shkuar disa herė nė Labovė, pėr t’u njohur nga afėr me vendlindjen dhe historinė e fisit tė nėnės sė tyre, si dhe lashtėsinė dhe historinė e Labovės. Gjithashtu, lidhjet e ngushta qė mban nė vazhdimėsi Anthulla me familjet qė jetojnė nė Labovė, me qytetarėt labovitė nė Tiranė e nė rrethe tė tjera, si dhe mikpritja dhe bujaria e saj familjare pėr bashkėfshatarėt moshatarė, kanė shėrbyer akoma mė shumė pėr shtimin e dashurisė tek djemtė e saj pėr vendlindjen e nėnės sė tyre, Labovėn.           Kontributi i vazhdueshėm patriotic qė kryen Anthulla Gjika shėrben pėr njė vazhdimėsi tė domosdoshme tė mbajtjes gjallė tė traditave dhe tė zakoneve tė tė parėve tanė. Anthulla Gjikja ėshtė njė nga aktivistet e spikatura tė shoqatės Atdhetaro – Kulturore “ODRIE – GOLIK”, e cila ndjek nė vazhdimėsi aktivitetet dhe veprimtaritė e saj me dashurinė e madhe qė ka pėr rregullimin e fshatit Labovė tė rrėnuar, duke e konsideruar si njė vend tė shtrenjtė dhe tė shenjtė pėr tė gjithė labovitėt kudo qė punojnė dhe jetojnė.           Pėr fisin e saj, Anthulla ushqen njė dashuri tė madhe, mban lidhje vėllazėrore e nė vazhdimėsi me familjen e xhaxhait, Mihos dhe veēanėrisht pėrkujdeset pėr xhaxhanė, duke i qėndruar afėr, me vizitat e vazhdueshme qė bėn nė shtėpinė e saj. E veēanta e fisit tė Gjikajve ėshtė se lidhjet e vjetra familjare kurrė nuk i kanė shkėputur edhe pse i kanė krijuar dekada mė parė , siē mund tė pėrmendim rastin konkret tė lidhjes qė mbajnė me njė familje Lazaratase tė rrethit tė Gjirokastrės, ku sebep ishte bėrė shoqėria e ngushtė e vėllazėrore e Mihos nė periudhėn e Luftės Nacionalēlirimtare, me njė djalė, shokun e vetė tė kėsaj familjeje, i cili ra dėshmor nė betejat pėr ēlirimin e Atdheut. Karaktaristikė ėshtė se kėto familje ndodhen kurdoherė pranė njėra-tjetrės, pavarėsisht largėsisė, nė tė mira, gėzime dhe halle tė ndryshme qė sjell jeta.Nė kėtė shkrim ėshtė e vėshtirė dhe as qė mund tė mendosh qė tė pėrshkruash portretin e plotė tė kėsaj vajze labovite Anthullė Gjika, por duke dashur qė nėpėrmjet saj tė falenderojmė dhe tė shprehim respektin ndaj dhjetra e qindra vajzave dhe djemve labovitė, nėnave dhe baballarėve, qė me punėn dhe zgjuarsinė e diturinė e tyre kanė shkėlqyer nė shekuj, kudo qė kanė punuar dhe jetuar, brenda dhe jashtė vendit, duke i dhėnė famė dhe emėr vendlindjes sė tyre Labovės.Me rastin e 7 dhe 8 Marsit, festave tė mėdha tė Mesueseve dhe tė Grave, tė Nėnave dhe motrave tona tė dashura e tė shtrenjta, nėpėrmjet gazetės tonė “Odrija” t’ju urojmė me gjithė zemėr:” Jetė tė gjatė e lumturi familjare”, duke mos harruar kurrė kontributin e pallogaritshėm dhe tė pashlyeshėm qė kanė dhėnė dhe japin pėr zhvillimin e shoqėrisė dhe pėr pėrparimin e vendit.
Kristaq Meleqi.
                                                  NIKO QIRJAZI.
Me rastin e 75 - vjetorit tė lindjes.            Nė vitin qė sapo kaloi, nė familjen e Niko Tase Qirjazit nė Tepelenė, u pėrkujtua 75-vjetori i lindjes dhe njėvjetori i ndarjes sė tij nga jeta.          Nikua lindi nė vitin 1943, nė fshatin Hundėkuq tė rrethit tė Gjirokstrės dhe, tė shumtėn e jetės sė tij, e kaloi nė lagjen “Selam Musai” tė qytetit tė Tepelenės, ku edhe dha frymėn e fundit. Shtėpia e tij, ka qenė njė nga bazat mė tė rėndėsishme tė LANÇL nė fshat. Baba Tasia ishte pjesėtar i ēetės territoriale tė Hundėkuqit dhe mori pjesė me armė nė dorė nė disa aksione luftarake, si nė Subash, Shkallė tė Zezė e nė Kardhiq. Ndėrsa nėna e Nikos, ajo grua trime e bujare, ka dhėnė njė ndihmesė tė paēmuar pėr luftėn, me strehim, ushqim e veshmbathje, aq sa armiqtė e tradhtarėt e vunė nė shėnjestėr. Nė vitin 1944, kur Nikua i vogėl ishte ende nė pelena, ndėrsa po iu ēonte miell partizanėve, nėnė Urania bashkė me Perikli Cikon, u kapėn nga gjermanėt dhe u torturuan nė mėnyrėn mė ēnjerėzore. Iu kėrkuan tė tregonin bazat e luftės, kėrkuan tė dinin se ku ishin partizanėt, por ata tė dy qėndruan heroikisht deri nė fund. Partizanėt janė kudo, iu tha armiqve nėnė Urania, nė fushė e nė mal, nė fshat e nė qytet, pushka e tyre iu ka tmerruar e do t’iu tmerrojė akoma edhe mė shumė, derisa tė zhdukeni nga faqja e dheut, si pjellat mė tė kėqija tė njerėzimit. Kėshtu u pushkatuan ata tė dy, pėr tė mbetur tė pėrjetshėm nė zemrat tona dhe nė altarin e dėshmorėve tė atdheut.           Xhaxhai i Nikos, Sotir Qirjazi, ishte njė nga partizanėt e parė tė Rrėzės, duke qenė pjesėtar i ēetės “Prokop Meksi”, batalionit “Misto Mame”, Brigadės sė 12-tė Sulmuese dhe, pas ēlirimit, oficer dhe nėnkryetar i Kooperativės sė Bashkuar tė “Odries”. Pas vrasjes sė nėnės sė tij, duke qenė i mitur, Nikua u rrit nė Shtėpinė e Fėmijėve nė Tepelenė, ku mbaroi edhe shkollėn shtatėvjeēare. Nė ushtri, mori profesionin e shoferit dhe, qė nga viti 1960 e deri sa doli nė pension, ka punuar e jetuar vazhdimisht nė Tepelenė. U martua me Frosinėn, me tė cilėn lindėn e rritėn sė bashku pesė fėmijė tė mrekullueshėm, katėr djem e njė vajzė. Tė gjithė ata, ashtu tė mirė, tė mbarė e tė edukuar, ndjekin me shumė dėshirė rrugėn e prindėrve dhe ndjejnė shumė krenari pėr kėtė.          Nikua u ndaj nga jeta mė 27 janar tė vitit 2009 dhe u pėrcoll pėr nė banesėn e fundit nga pjesėtarėt e familjes, tė afėrmit, miqtė dhe shokėt e shumtė dhe nga banorė tė qytetit tė Tepelenės. Me rastin e 75-vjetorit tė lindjes, ne i shkuam pranė varrit, vumė kurora e tufa lulesh dhe nderuam kujtimin e tij tė paharruar. Nė ato ēaste, mė dolėn vetvetiu nga shpirti kėto vargje:   TË KUJTOJMË PËRHERË Nė familjen tonė,O, sa na mungon,Sytė na u thanė,Tė tė kishim pranė. Mik i njerėzisė,Nder i miqėsisė,Shoku ynė i rrallė,Ilaē pėr tė gjallė. Tė kujtojmė pėrherė,Burrė me bes’ e nder,Me shpirt tė kulluar,Qofsh i paharruar!                                                                        QËNDRO CIKO. 

  Panajot Demiraqi, patriot e luftėtar pėr liri 

                                                                                                    nga Arqile Ciko

 

I pa dėgjuar shumė midis lekliotėve, por edhe nė krahinėn e Rėzės dhe tė Tepelenės, pėr veprimtarinė kundėr pushtuesve nazifashistė nė vitet 1939-1944 kur kanė kaluar gjashtė dekada. Gole Demiraqin, babanė e Panajotit, e detyroi Lufta e Parė Botėrore tė lerė fshatin e lindjes Trebickė tė Korēės, nė vitin 1914. U vendos nė Lekėl ku punoi murator pėr ndėrtimin dhe mirėmbajtjen e objekteve tė ndryshme, nė fshat dhe nė krahinat e Tepelenės  e tė Pėrmetit. Midis katėr fėmijėve, mė tė voglin kishte Panajotin, qė pasi mbaroi shkollėn fillore nė fshat dhe plotėsuesen pranė tė afėrmve nė Korēė, punoi si ēirak pėr tė mėsuar zanatin e berberit, tė cilin e ushtroi gjatė gjithė  jetės.

Pushtimi italian, Panajotin e gjeti nė qytetin e Tepelenės, ku kishte hapur njė berberanė dhe kafene tė vogėl, e cila u bė bazė e rėndėsishme ilegale e luftės Antifashiste nė qytet. Aty bėheshin takime dhe shpėrndaheshin materiale tė ndryshme propagandistike, ndihma materiale, armė e municione pėr formacionet partizane.

Ishte 19 vjeē kur nė banesėn e veteranit tė njohur Çome Cinit bashkė me shokė tė tjerė krijuan organizatėn e Rinisė Antifashiste tė qytetit tė Tepelenės.

Pseudonimi i Panajotit ishte “Drejtori”. Angazhimi nė lėvizjen Antifashiste e privilegjoi tė njihej me drejtues tė rėndėsishėm tė saj, si Abaz Shehun e Mustafa Matohitin shkodranin e internuar nė Tepelenė,  Kol Jakova dhe nė veēanti me mikun e tij, lekliotin Polo Bezhani i cili kishte ardhur nga Vlora.

Nė kujtimet e shkrimtarit dhe dramaturgut tė njohur tė pas ēlirimit Kol Jakova, lexohet: “Vajta tė qethem te Panajot Demiraqi. Ai sa hyra brenda mė pėrqafoi edhe pse nuk ishim takuar ndonjėherė. Mė mbyti me pyetje. Donte tė dinte gjithēka pėr ne…Panajoti ishte i ri plot urrejtje pėr okupatorin. Na vuri nė dijeni pėr forcat qė vepronin nė malet e Kurveleshit dhe pėr punėn qė bėhej rreth e rrotull.”

Por veprimtaria antifashiste e Panajotit nuk mund t’i shpėtonte fashistėve italianė tė cilėt nė mesin e vitit 1943, kur ndodhej nė Gjirokastėr, i plaēkitėn dyqanin dhe i sekuestruan gjithēka. Ndėrkohė miqtė e njoftuan se rrezikohej tė arrestohej nėse do tė kthehej nė Tepelenė. Me shumė kujdes u shkėput pėr nė Ujė tė Ftohtė dhe prej aty niset drejt Leklit.

Veprimtarinė nė Lėvizjen Antifashiste, Panajoti e vazhdoi nė rradhėt e batalionit “Baba Abaz” por shumė shpejt nga Qarkori u vendos qė ai tė aktivizohej dhe tė punonte nė terren, nė Rrėzė tė Tepelenės, pėr ngritjen e Kėshillave Nacionalēlirimtare nė fshatrat Kodėr, Lekėl, Hormovė etj. Kontributi i tij u ndje edhe nė pjesėmarrjen e shumė tė rinjve nė formacionin partizan tė kėsaj krahine, atė tė ēetės “ Prokop Meksi”.

Nė vitet 1945-1950, Panajoti i rikthehet profesionit tė berberit nė Tepelenė dhe mė pas nė Gjirokastėr, edhe pse nė njė takim tė rastit Tuk Jakova i ofroi tė punonte si nėpunės finance. Nė punėn si berber nė Gjirokastėr, Panajoti ruajti nė kujtesė bisedat me rilindėsin lekliot, mėsuesin patriot, Thoma Papapano. Martohet me lekloten, Katerina Duri, vajzėn e Llazo dhe Agllai Durit tė cilėt lindėn e rritėn gjashtė vajza e vetėm njė djalė Theodhorin, aktivistin e shoqatės “Odrie-Golik” dhe njėkohėsisht N/Kryetar pėr Tiranėn. Jeta e Panajot Demiraqit ishte ajo e leklotit tė burrėruar me ndjenjat e atdhedashurisė dhe patriotizmit tė zjarrtė, tė gjyshit jetėgjatė qė gėzoi 16 nipėr e mbesa, njėri mė i mirė se tjetri, shumica e tė cilėve janė shkolluar nė fusha tė ndryshme duke nderuar dhe komunitetin lekliot.

Si Panajotin ne do tė nderojmė dhe respektojmė dhe lekliotė tė tjerė, pjesėmarrės apo aktivistė tė Luftės Nacionalēlirimtare pėr tė cilėt nuk ėshtė shkruar ndonjėherė mė parė sepse tė gjithė janė pjesė e historisė sė Leklit dhe lekliotėve.

  

Tiranė, shkurt 2010

   

  Shkolla shqipe e Labovės.
 Kėnaqesh dhe lumturohesh kur dėgjon dhe lexon nė libra apo nė dokumente zyrtare shprehjen: "Ka mbaruar shkollėn e mesme tė pėrgjithshme,  "Nane Panajoti Meksi" tė Labovės sė Madhe. Ç' krenari e ligjshme!...Fshati Labovė i Odries, mbas 130 vjetėsh tė hapjes sė Gjimnazit tė Vangjel Zhapės, ne vitin 1860, ka  nė vitet 80-  tė shekullit XX, gjimnazin apo shkollėn e mesme tė pėrgjithshme "Nane Panajoti Meksi". Nė fshat ripėrtėrihet tradita shekullore e shkollės. Por ajo... jetoi pak vite!...Demokracia, qė erdhi pas viteve 90-tė, largoi shumė familje labovite nga fshati. Numri i nxėnėsve nė shkollėn e mesme ra nė minimum, sa qė kontingjenti nuk mbante tė hapur as shkollėn 8-vjeēare, pa le tė mesmen!... Ne fshat mbeti nė fillim vetėm shkolla 8-vjeēare me tre mėsues, ndėrsa njė vit me pas u mbyll edhe ajo dhe mbeti shkolla e ciklit tė ulet mė shumė pak nxėnės. Luftėrat, emigracioni... kane bėrė punėn e vet; kanė "shfarosur" fshatrat dhe njerėzit kane marrė si dikur rrugėn e kurbetit, pėr njė jetė mė tė mirė. Ky shqetėsim ėshtė prezent nė Labovė. Por besimi dhe shpresa nė tė ardhmen, ekziston e fortė tek labovitėt."Labova do tė behet siē ka qene!"... E shprehnin kėtė tė gjithė, por edhe banori mė i vjetėr i Labovės, kryetari i degės sė shpqatės  "Odrie-Golik" pėr fshatin, Koēo Lani. Besimi ėshtė i forte!... Labova e shkollės sė parė shqipe, e dhjetėra mėsuesve dhe shkencėtareve, e mjekeve pasiononte, e ushtarakeve shėmbullorė, do tė behet siē ka qenė. Tė gjithė duan ta shohin Labovėn "Fshat turistiko-historik" me resurset qė ka. Dhe mėsuese Fatua, e ardhur nuse nga Pėrmeti nė Labove, bashke me nipin e saj tė bukur, do ta shohė oborrin e shkollės tė mbushur plot e pėrplot me nxėnės...Kujtimet tė ēojnė nė shkollėn e parė shqipe tė Labovės... Pėrpjekjet e patrioteve labovitė, pėr hapjen e shkollės shqipe nė Labove, kane qenė shumė tė mėdha. Nė Labovė flitej shqip me kohe... Ne krua, nė mulli, nė dasma kėndohej shqip; qahej nė mort, gjithashtu shqip. Por shkolla ishte greke!... Pėrkthimi i "Dhiatės sė Re" nga laboviti Vangjel Meksi, nė fillimet e shekullit XIX, hapja e gjimnazit tė Zhapės, ku gjuhė e dytė ishte shqipja; pastaj hapja e Shkollės Femėrore, mė 1878, pėrgatiten terrenin pėr hapjen e shkollės shqipe. Rol te rėndėsishėm luajtėn shoqėritė e ndryshme patriotike jashtė vendit, si nė Rumani, Bullgari, Greqi e gjetkė. Anėtare te tyre ishin dhe shumė patriot labovit.Çelja e shkollės shqipe "Liria", nė qytetin e Gjirokastrės, me drejtor mėsuesin e respektuar Thoma Papapano, mik i ngushte i labovitėve, nė vitin 1909; shkollimi i shumė studenteve labovitė nėpėr shkollat e Evropės, ata flitnin nga tre-katėr gjuhė tė huaja secili, bėnė qė tė ndizet shkėndija pėr hapjen e shkollės shqipe nė Labovė.Shume djem labovitė ne shekujt XIX dhe XX kane shkuar jashtė shtetit me studime, te ndihmuar ekonomikisht nga familjet e tyre, por ne mėnyre te veēante nga Fondacioni Zhapa. Pėrmendim Pilo Dishon, vėllezėrit Gabriel dhe Vangjel Meksi, Anthirn Konorni, vėllezėrit Sopiqoti, Vasil dhe Piro Miha, Piro Karajani, Jorgji Meksi, Spiro Veli, Margarit Kushgjini, Aristidh Qendro, Sevo Kutra, Sokrat Hoda, Mihal Hoda, Koēo dhe VasilDilo, Koēo Meksi, Taqi Dilo, Kiēo Pani, Leonidha Mishto, Petro Gjoni, Gaqe Meksi, Pandeli Mali, Minella Karajani, e shumė tė tjerė. Mbas viteve 50-tė, tė  shekullit XX-tė,  kanė qenė tė shumtė studentėt labovit,  qė studiuan nė shkollat evropiane. Tė tillė kanė qenė: Ksanthipi Dilo, Andrea Malo, Sofokli Papajani, Foto Cami, Rako Xhori, Lame Cikani, Koēo Dhima, Nane Kutra, Kleo Duka, Orest Ciko, Vaso Pesha, Foto Toti, Adelina Meksi, etj.Krijimi i "LIDHJES ORTODOKSE" nė Labove, nga Nane Panajoti Meksi, Vasil Konomi, llli Nocka, Lele Nocka, Nane V. Qendro, Petro Xhavara, etj., hodhi bazat  e hapjes sė shkollės shqipe dhe kishės shqipe autoqefale nė fshat. Kjo lidhje u pėrkrah nga patrioti Mihal Grameno. Gazeta "Liria" e Selanikut shton, se qėllimi i Lidhjes ėshtė pėr tė pėrmbajtur shkollėn shqipe dhe pėrparimin e tė mėsuarit shqip.Tek gazeta "Liri e Shqipėrisė",  qė botohej nė Sofje tė Bullgarisė, me datė 10.03.1910,  shkruhej: "Shqiptarizmi nė Labovė pėrparon shumė dhe armiqtė e Shqipes,  nuk mund tė shijnė  si mė parė". Shkrimi mbyllet me pėrshėndetjen: "U lumtė labovitė!"Edhe gazeta shqip qė botohej nė Janinė,  shkruante: "Edhe prifti ka filluar tė mėsoje shqip ne kishe". Por, kjo "Lidhje Ortodokse" i shtrin rrėnjėt e saj edhe ne Zagori te (Çajupit, sa qe nga mesi i vitit 1910, ne Sheper thuhej: "ndė kishė prifti, midis kėndimeve tė meshės, kėndon shume gjėra nė gjuhėn shqipe dhe ku me te shumtit,  janė me shqipen". (Gazeta "Liria", 1910). Gjate mėsimit qe jepte nė shkollėn greke ne Labove, mėsuesi Nane Panajoti Meksi, rrėmbehej nga zjarri patriotik dhe jo vetėm u pėrkthente nxėnėsve pjese ne shqip, por u thoshte:Çilen do me tepėr djali, mėmėn apo njerkėn?Mėmėn, pėrgjigjeshin njėzėri nxėnėsit. E pra, - thoshte Ai, - mėma ėshtė Shqipėria, e ne jemi te gjithė bijtė e saj. Si drejtues i "Lidhjes Ortodokse" Nane Panajoti Meksi thėrriste ne shtėpinė  e tij shumė bashkėfshatarė dhe u fliste pėr ēėshtjen shqiptare, pėr shkollėn shqipe. Ndėrkaq, bashke me Vasil Konomin e patriote te tjerė, ai u shpėrndante fėmijėve fshehurazi libra ne shqip, qe vinin nga kolonitė shqiptare, dhe u mėsonin kėnge patriotike. Njė abetare te tille pruri dhe patrioti Pano Xhori nga Stambolli pėr Nane Panajoti Meksin.Ne prag te ēeljes sė shkollės shqipe ne Labove, ne qytetin e Gjirokastrės ėshtė zhvilluar njė miting i madh arsimor, pėr ABC-ne me shkronja latine. Nė  ketė miting ishin dhe shumė burra nga Labova. Ata u solidarizuan me kėrkesat arsimore dhe politike te mitingut, te Gjirokastrės.... Shkolla shqipe kishte kohe qe ishte kėrkuar nga patriotet labovite, por peshkopi i Gjirokastrės Llukaj, nuk e kishte lejuar ne asnjė mėnyre hapjen e saj. Me vone peshkopi zėvendėsues Vasillos dėrgoi ne fshat dy mėsues te caktuar prej tij me njė letėr te konsullit grek te Gjirokastrės, pėr parinė e fshatit. Mėsuesit e ardhur ne Labove flasin kundra "Lidhjes Ortodokse", kundra gjuhės shqipe, ndaj fshataret labovite, duke mos iduruar, i dėbojnė ata nga shkolla dhe i mbyllin dyert e saj.Ne fillim te marsit 1910, labovitet duke marre edhe pėrkrahjen e klubit "Drita" te Gjirokastrės, vendosin te kthejnė shkollėn greke, ne shkolle shqipe. Mėsuesit patriote Nane Panajoti Meksi dhe Vasil Konomi marrin pėrsipėr te japin mėsim, pėr te vegjėl e te mėdhenj, pa asnjė pagese. Edhe shoqėria "Pėrparimi" e Korēės, pas klubit "Drita" tė Gjirokastrės, pėrshėndet dhe pėrkrah patriotizmin labotit. Kur ēdo gjė ishte gati, ēelet shkolla shqipe e Labovės, ditėn e 22 marsit 1910 (4 prill 1910). Hapja e shkollės ishte njė gėzim i pafund. Ne rruge te Labovės buēisnin kėnge patriotike; ne koke nxėnėsit kishin vene qeleshen e bardhe me shkabėn dykrenore. Kudo nxėnėsit pėrshėndetnin shqip:Mirė mengjes!... Mirė dita!...Ndėrsa me pare pėrshėndetej greqisht... Vjersha aq popullore e Nane Panajoti Meksit recitohej rrugėve, ne kor, nga nxėnėsit labovite:Labove, katund i bukurGėzohu se t'erdhi ditaTe shkėlqesh si fluturPorsi ylli Afėrdita...Sipas zakonit, shkolla duhej te bekohej dhe ajazmohej nga prifti. Por ai nuk u afrua, nga frika se mos e pushonte Dhespoti. Atėherė detyrėn e tij e beri Nane Panajoti, ndėrsa te psaltėsit e beri Vasil Konomi. Interesante ishte se, ne bankat e shkollės se Labovės u ulen edhe femrat, ndaj dhe protagonistja e tyre u quajt Kato Shqiptarja. Ne shkolle mėsohej: kėndim, aritmetike, histori, gjeografi, bukurshkrim, kėnge. Tekstet mungonin. Por me gjithė kėto vėshtirėsi shkolla pėrparonte dhe prindėrit ndiqnin mėsimet nga penxheret e shkollės; te kėnaqur, shpesh pėrgjigjeshin dhe ata nga jashtė.... Por ēelja e shkollės shqipe te Labovės ve ne lėvizje-obskurantistet, klerikėt e paskrupujt, mutesafirin dhe mitropolitin, pėr mbylljen e saj. Qeveritaret xhonturq marrin ēelėsin e shkollės dhe mėsuesit patriote e zhvillojnė mėsimin ne njė koēek misri. Dhespoti Vasillos, pasi i mallkoi i shpall heretike ata qe dėrgojnė femijte ne shkollėn shqipe. Mesha qe u zhvillua si nr kohen e inkuizicionit, me qirinj, me kordele te zeza, nuk la fjale mallkuese dhe poshtėruese pa pėrdorur. Por Labovitet nuk u dhe mėsimin shqip e zhvilluan ne koēekun e misrit, me gjithė mallkimin pėr mėsuesit dhe familjet e fėmijėve qe venin ne shkolle. Patriotet mėrgimtare labovite bėjnė pėrpjekje qe shkolla shqipe te mos mbyllet. Ne ndihme vijnė edhe gazetat: "Shqiptari" e Stambollit, ne date 15.04.1910 dhe "Shkėmbi" me 10.04.1910, po ne Stamboll. Letrat e mėrgimtareve urojnė bashkėfshataret pėr mosmbylljen e shkollės shqipe. Laboviti Theodhor Meksi dėrgon 100 lira pėr shkollėn. Po kėshtu edhe te tjerėt... Me gjithė kėto pėrpjekje, shkolla shqipe mbyllet ne fund te vitit shkollor 1909-1910. Kėshtu u mbyllen edhe Normalja e Elbasanit dhe Mėsonjėtorja Shqipe e Korces. Mbyllja e shkollės shqipe te Labovės pati jehone te gjate brenda dhe jashtė atdheut. Mėsuesit e saj e vazhduan me tej luftėn. Farėn qe mbolli ne Labove mėsuesi patriot Nane Panajoti Meksi, me ndihmėn e patrioteve tepelenas, e mbolli edhe ne Tepelene. Atje ai ēeli shkollėn shqipe te Tepelenės.... Por cila ishte jehona e Shkollės Shqipe te Labovės? Çfarė ndikimi bėri ajo nė Jug tė vendit?    Ata e vazhduan luftėn e tyre. Hapja e shkollės shqipe te Labovės, beri njė jehone te madhe ne Shqipėri, por edhe ne kolonitė shqiptare ne Evrope dhe bote. Muzeologu, me origjine labovite, Lefter Dilo, na ka lėne disa fakte interesante pėr ketė jehone...... HEROI I POPULLIT, AVNI RUSTEMI, aso kohe nxėnės ne Normalen e Elbasanit, u dėrgon ketėletėr mėsuesve te fshatit:"Pa ardhur nuk do qėndroj, te vij aty dhe tė shoh djemtė e Labovės, te qėndroj nė mes tyre, tė mblidhen si kėta edhe djemtė e tjerė tė Shqipėrisė neper mėsimore shqipe. Edhe dje mėsuesi ynė Gurakuqi (Ështė fjala pėr Luigj Gurakuqin, aso kohe drejtor i Normales se Elbasanit), na foli pėr shkollėn Tuaj; njė letėr posaēėrisht ka nisur Ai pėr aty".... PUBLICISTI PATRIOT JANI VRUHO, qe nga Egjipti, pėrshėndeti fshatin Labove me kėto fjale: "Font e betė. Me palle sheshit dolėt atje ne Labovėn e mėsimi shqip, brohorasim pėr te tilla mėsimore".... POETI YNE IMADH ANDON ZAKO QAJUP1,u shkruante laboviteve:"Jemi ne mes Tuaj, ne mes te ēunave tė Mėmėdheut tė dashur Shqipėri, qė po u tregon grushtin grekomanėve, turkomanėve, me te dy kėmbėt ne var".... MIHAL GRAMENO shkruante atėherė ne gazetėn "Korēa":"Nga te gjitha anėt te tilla sihariqe marrim. Rrofshin, pra, patriotet labovite".... SULEJMAN KATUNDARI, pseudonim i gazetarit te gazetės "Liria" thotė: -"Kur kėndova ne gazetat pėr shkollėn qe hapet ju, o te dashur labovite, edhe qe dhatė dorėn vellezerisht, e gjembaēet mbene fort te pake dhe mbiu trėndafili ne kopsht te bukur, sa mu gėzua zemra, sa nuk rrėfej dot me mend. Sa e madhe dobi dhe nder pėr ne e, pėr kombin shqiptar, u lumtė vėllezėr te dashur! Jam larguar nga ju qe t'ju pėrqafoj si dua, vetėm me ane te gazetės "Liria" falem e u pėrqafoj dhe u pėrgėzoj vellezerisht pėr shėrbimet e larta qe ushqeni, i lutem zotit qe edhe kudo, ne Shqipėri falte te kėtilla ndjenja".(Botuar ne gazetėn ''Liria", date 19.06.1910) .    
 
                     
SOFO E LEKO CIKO.
Sofo Cikua lindi nė vitin 1929, nė fshatin Hundėkuq tė krahinės sė Rrėzės dhe u nda nga jeta mė 11 janar tė vitit 2008. U rrit jetim, nuk i provoi kurrė dashurinė  dhe pėrkėdheljet e mėmės, e cila vdiq para kohe, kur ai ishte vetėm dy vjeē. Sofua u rrit dhe u edukua nga babai i tij, Gaqia dhe nga njerka Urani, e cila iu bė si nėnė.           Familja e tij u lidh shumė ngushtė me Luftėn Antifashiste Nacionalēlirimtare dhe shtėpia e Gaqe Cikos u bė njė nga bazat e rėndėsishme tė kėsaj lufte, si shumica e shtėpive tė Hundėkuqit. Qė nga viti 1943 dhe deri mė 1951, Sofua ka qenė sekretar i organizatės sė Rinisė nė Hundėkuq dhe ka ndikuar mjaft qė tė rinjtė tė hidheshin nė rreshtat partizane dhe nė ēetėn territoriale tė fshatit.          Pas ēlirimit, Sofua ishte nga tė parėt djem tė fshatit qė u pėrfshi nė aksionet e shumta pėr rindėrtimin e vendit tonė tė djegur e tė shkatėrruar, si nė rrugėn Kukės-Peshkopi mė 1947 dhe gjetkė, kudo ku kėrkohej roli dhe djersa e rinisė sė mrekullueshme tė asaj kohe. Me kėtė pėrvojė tė pasur, nė vitin 1949 Sofua u thirr pėr tė kryer shėrbimin ushtarak dhe rasti e fati e deshėn qė tė ishte njė nga luftėtarėt qė  u pėrballėn me provokacionet e 2 gushtit, duke luftuar me trimėri nė malin e Gramozit.           Pasi u lirua nga ushtria, ai pėrballoi shumė vėshtirėsi pėr tė krijuar familjen dhe pėr ngritjen e saj ekonomike. Duke u marrė me punėt e bujqėsisė, u bė mjeshtėr i frutikulturės. Ai karakterizohej nga ndėrgjegjja e lartė nė punė, nga ndershmėria dhe dashuria pėr shokėt; ishte i urtė, i sjellshėm e gojėmbėl me bashkėfshatarėt, tė cilėt kishin pėr tė njė respekt e simpati tė veēantė.           Sofo Cikua lindi, rriti, edukoi dhe shkolloi pesė djem, qė u bėnė tė denjė pėr babanė dhe fisin e tyre, duke trashėguar prej tij ndershmėrinė, urtėsinė, dashurinė dhe fjalėn e ėmbėl pėr njerėzit, qė i karakterizuan jo vetėm nė fshatin e lindjes, por edhe nė Gjirokastėr, ku banojnė aktualisht.Vėllai ynė, Aleksi, lindi nė vitin 1951 dhe u nda nga jeta mė 20 shkurt 2008, njė muaj pas vdekjes sė Sofos. Ndėr dhjetė fėmijėt e Gaqes, ishte mė i vogli e pse jo edhe mė i miri. U rrit, u edukua dhe u shkollua nė fshat, u martua, lindi tre fėmijė, dy djem dhe njė vajzė. Punoi nė ndėrmarrjen bujqėsore tė frutikulturės si brigadier, normist dhe ekonomist dhe, me punėn e tij tė palodhur e cilėsore, e ktheu sektorin e frutikulturės nė sektorin mė tė pėrparuar tė ndėrmarrjes bujqėsore, deri nė vitin 1990. Nė vitin 1995, pėr njė jetė mė tė mirė, emigroi nė Greqi. Mė 1 shkurt tė vitit 2008, erdhi nė Hundėkuq i sėmurė nga njėri prej spitaleve tė  Athinės, pėr ta dhėnė frymėn e fundit njėzet ditė mė vonė, nė gjirin e familjes, vėllezėrve, motrave dhe gjithė farefisit tė tij.Kanė kaluar dy vjet, por mua mė qan natė e ditė zemra pėr tė. Dhe flas me tė shpesh edhe kur jam nė gjumė e nė ėndėrr, dhe i them me dashuri ato fjalė qė nuk arrita t’ia thosha dot sa ishte gjallė:Vėllai ynė i shtrenjtė e fisnik, ah, qė nuk i gėzove dot lulet e pranverės, ah, qė nuk i provove gėzimet e moshės dhe kėnaqėsinė e pakufishme qė tė japin tre fėmijė tė mbarė si tė tutė!Ti ike, ti u ndave prej nesh dhe le prapa aq shumė mall e brengė, ti le njė vend bosh, njė vend tė paharruar, qė nuk mund ta mbushė asnjėri. Sa herė vijmė tek varri yt, me tufa lulesh e qirinj tė ndezur, na duket sikur tė kemi ende gjallė, flasim e bisedojmė, qajmė hallet dhe bėjmė plane pėr tė ardhmen. Vijmė tė gjithė, vėllai, motrat, bashkėshortja, fėmijėt dhe dy nipat e tu, qė i doje aq shumė. Vėllezėr tė dashur, unė nuk kam qenė kurrė i gojės e i penės, por malli qė mė djeg pėr ju, mė nxori natyrshėm qė nga thellėsitė e shpirtit kėta vargje tė thjeshtė:   
         Sofua dhe Aleksi,          O, sa na mungojnė,          Ata qė i deshėn,          Kurrė s’i harrojnė.           I kishim tė dashur,          Tė shtrenjtė e tė mbarė,          Lotėt pėr tė dy,           Kurrė s’janė tharė...  

QËNDRO CIKO.

    TË SHPËTOJMË SHTËPITË E ZHAPËS.
 Thirrje nga Greqia, prej himariotes Eleonora Koroveshi.
            Ngjarje e mallėngjyeshme. Njė vajzė himarjote, e dekoruar, ja kushton ēmimin nė euro, rindėrtimit tė pallatit tė Zhapės nė Labovė. Njė veprim jashtė mase humanitar! .. E mahnitshme!...          Eleonora Koroveshi, gjatė procesit tė dekorimit, u shpreh:          ... Vlerėn, nė euro, tė shpėrblimit tė dekorimit tim, e vė nė dispozicion pėr rindėrtimin e shtėpisė sė Zhapės nė Labovė. Gazeta “Llaiko Vima”, ato ditė, do tė botonte njė shkrim tė posaēėm, pėr kėtė veprim tė vajzės himarjote. Midis tė tjerash nė kėtė artikull, shkruhet:          ... Labova e Zhapės, gjendet 15 kilometra larg nga Gjirokastra. Mbasi kalon pėrroin e vogėl dhe merr tatėpjetėn, pėr nė shtėpinė e Zhapajve, ajo tė shfaqet madhėshtore. Sa mė tepėr qė ti afrohesh, aq mė shumė mbetesh i shtangur,  i mahnitur, por edhe i zhgėnjyer.. Njė shtėpi e madhe, nga ato shtėpitė e vjetra, tė duket si fantazmė. Njė shtėpi e lėnė nė mėshirėn e fatit, gati tė sheshuara muret e mbetura. Ështė shtėpia  e bamirėsve Zhapa: Vangjel e Kostandin Zhapa.          Nuk ėshtė momenti tė numėrojmė shkollat dhe fondacionet, qė krijuan dhe mbajtėn Zhapajt, si dhe bamirėsitė e tjera tė tyre. Tė gjitha u harruan dhe shtėpia e tyre mbeti gėrmadhė. Poshtė shtėpisė fisnike, nė njė qoshe tė shkollės ndodhen varret e Vangjel e Kostandin Zhapės, ku u vendosėn eshtrat e tyre nė vitin 1912. Kalimi pėr nė shtėpi, ėshtė i vėshtirė. As rrugicė nuk ka. Gjithandej, gurrė dhe ferra. Vetėm skeleti i shtėpisė ka mbetur. Tė dhemb zemra, kur shikon tė braktisur shtėpinė e madhe dhe fisnike tė Zhapajve. Tė paktėn tė bėhej njė pastrim i ambienteve tė   oborrit tė brendshėm dhe tė rrugės qė tė ēon nė shtėpi.Ështė vėshtirė, qė vizitorėt, tė cilėt nuk janė tė pakėt, tė kalojnė dhe tė qarkullojnė mė lehtėsi nė mjediset e saj. Kjo gjendje e keqe ekzistuese, nuk na nderon! Nga kjo anė, veprimi simbolik i vajzės nga Himara, Eleonora Koroveshi, ,merr njė rėndėsi tė veēantė dhe thelbėsore. Me njė fjalė tregon rrugėn, qė duhet tė ndjekė shteti grek, por edhe subjekte tė tjera shtetėrore e private, pėr shpėtimin e shtėpisė fisnike tė Zhapajve, tė cilėt bėnė kaq shumė pėr Greqinė. Ështė me vend shuplaka qė morėn subjektet pėrgjegjėse, nga vajza himarjote. Le  tė bėhet shkak ajo,  qė tė vihen nė lėvizje tė gjithė, para se shtėpia e Zhapajve, tė sheshohet.
  TITUJ NDERI.
  KRYESIA E SHOQATËS ATDHETARE KULTURORE “ODRIE – GOLIK”,   U JEP TITULLIN,  “KRYETAR NDERI I SHOQATËS” ISH KRYETARËVE TË SAJ:
  1.  PANO MEKSI 
  2. RAKO XHORRI
          KRYESIA E SHOQATËS ATDHETARE KULTURORE “ODRIE – GOLIK”,   U JEP TITULLIN , “ANËTAR NDERI I SHOQATËS”, ISH DREJTUESVE TË SAJ, TË NDARË NGA JETA: 
  1.  LAME CEKANI,
  2.  THOMA NOTI,
  3.  SOFOKLI PAPAJANI
  4.  KOCO DHIMA,
  5.  GAFUR GJYRDENI
  6.  DHIMO XHORI
  7.  JANI MALO,
  8.  KOCO XHAVARA,
  9.  NIQI LANI
  10.  PANAJOT PULERI  

          Kryetari  i Shoqatės  Thanas Meksi,                 

         Sekretari i Pėrgjithshėm    Sofokli Duka.  

Tiranė, mė 20 mshkurt 2010.

  ÇMIMI I TOKËS.

NË KOMUNËN ODRIE DHE   QENDËR TEPELENË. 

 Vendim i KM  555,  datė 29 Gusht 2007.  Numri i fletores zyrtare 118,  datė, 10 Shtator 2007. “Per miratimin e ēmimeve tė trojeve, tė pėrcaktuara nė hartat pėrkatėse...”   Vlera (lek/m2).  
NrFshatiTruallTokė BujqėsoreLivadheKullota Pyjore
1Andon Poēi164236015698
2Hundėkuq154138116598
3Terbuq149123811698
4Labovė  M.14411899198
5Labovė  V.14161758598
6Hormovė676238115170
7Lekel72019092170
8Kodėr720242118170
 Pėrgatiti: Sofokli Duka.

  Albi Bezhani,  specialist i shquar i hidrocentraleve.

Nga Lluka LlukaniSot, nė kushtet e njė intensiteti tė madh mediatik,  nė raste tė veēanta vėrehen pėrvetėsime dhe politizime te panevojshme tė problemeve, duke lėnė nė harresė ata,  njerėzit e thjeshte qė me punėn e tyre vetėmohuese e tė ndershme, me inteligjencėn e spikatur, kanė qenė autoret e vėrtetė tė projektimit e realizimit tė veprave madhėshtore. Ështė detyra jonė,  qė kėta individė t`i bėjmė prezent  edhe pse mund tė mos jenė fizikisht mes nesh, aq mė tepėr,  kur ky brez inteligjent i takon komunitetit tonė. Njė prej tyre,  ėshtė edhe projektuesi i hidrocentraleve tė kaskadės sė Drinit , inxhinieri hidromekanik Albi Bezhani.Ne kujtimin tim, Albi do te mbetet pėrherė njeriu i thjeshte e i kujdesshėm, me tė cilin takohesha vazhdimisht nė hidrocentralin e Fierzės dhe sidomos Komanit ku punoja si inxhinier i ri ne zbatimin e projekteve tė hartuara nga Instituti i Studimeve dhe Projektimeve Nr.3,  ku Albi bėnte pjesė. Albi Bezhani,  u lind nė  fshatin Lekėl tė Tepelenės, nė njė familje me tradita te shkėlqyera patriotike e arsimdashėse dhe me kontribute tė mėdha nė arsim dhe Luftėn Nacional Çlirimtare. Familja Bezhani, pjesė e sė cilės ėshtė Albi, ka nxjerre nga gjiri i saj dy martirėt e shquar,  Polo e Arqile Bezhani, xhaxhallarėt e tij, qė me armė nė dorė morėn pjesė dhe bėnė sakrificėn sublime,  tė dhėnies sė jetės pėr ēlirimin e vendit, nga okupacioni fashist. Familja Bezhani, ka nxjerre nga radhėt e saj intelektualė tė  shquar:  Prokopi  dhe Kleo Bezhani,  pėrkatėsisht babai dhe xhaxhai i Albit, qė me veprėn dhe punėn e tyre kontribuon maksimalisht ne arsimimin, ēlirimin dhe ndėrtimin e modernizimin e Shqipėrisė  pas luftės. Nena e Albit, Vasilika, rridhte gjithashtu nga njė familje me vlera tė mėdha patriotike. Vlerat e familjes Bezhani, mishėrohen sot mė sė miri,  tek  bijtė e bijat e saj,  si dhe nė brezin e mė pasmė, nė arsimimin, pėrkushtimin dhe ndershmėrinė.   Pas pėrfundimit te arsimit shtatė vjeēar, Albi studioi ne Politeknikumin “7 Nėntori”,   dega mekanike,  tė cilin e pėrfundoi me rezultate shumė tė mira. Me mbarimin e ciklit tė mesėm, ju dha mundėsia tė fillojė studimet e larta pėr inxhinier mekanik  nė Çekosllovaki, tė cilat i ndėrpreu pėr shkak te situatės politike tė kohės, dhe i pėrfundoi me rezultate shumė tė mira,  nė Universitetin e Tiranes.Nė moshe te re , njėherėsh me pėrfundimin e studimeve universitare, Albi u caktua te punoje ne Institutin e Studimit dhe Projektimit te Hidrocentraleve (Nr.3), ne pėrbėrje te njė stafi te pėrzgjedhur  te fushave te ndryshme inxhinierike. Njė nga veprat me madhore studimore e projektuese, te kryera nga ky institut, ėshtė edhe studimi, projektimi i kaskades se Drinit.  Lloji i studimeve dhe projekteve tė kryera nga ky institut, mbetet pėr nga rėndėsia dhe potencialet nga me te veēantat dhe me zgjidhje unikale. Problematika dhe intensiteti i larte i punės, kėrkonte pa dyshim pėrballime te situatave me ngarkesa te forta profesionale e psikologjike. Ne pėrbėrje te kėtij stafi te niveleve me te larta profesionale, tė pėrdorimit tė teknologjive avangarde tė projektimit, ka dhėne kontributin e tij profesional e projektues edhe Albi. Vullneti, talenti dhe pėrkushtimi, ishin vetitė kryesore te Albit ne kryerjen e detyrave te tij ne pjesėn studimore e projektuese qe i takonte. Veprat e mėdha hidroenergjetike te Vaut te Dejės, Fierzes e Komanit, janė te lidhura ngushte me jetėn e veprėn e Albi Bezhanit, me profesionalizmin e sakrificat e tij, jo vetėm ne projektimin por edhe ne ndėrtimin e montimin e tyre. Kontributi i tij me i veēantė ėshtė ne projektimin dhe montimin e portave tė tuneleve tė shkarkimit qė sigurojnė digat nga rreziku i peshės qe ushtrohet nga niveli i lartė i ujit nė basen. Shokėt , miqtė dhe koleget e tij, ruajnė pėr Albin kujtimin e njė njeriu te sinqerte, komunikues e mbi tė gjitha professional.  Profesor Farudin Hoxha, ndėr specialistėt mė tė mirė tė veprave hidrike nė vendin tonė,  si dhe akademik i njohur brenda dhe jashtė kufijve, shprehet pėr Albin: “Edhe pse Albi u largua nga jeta, nga kolegėt e bashkėpunėtorėt e tij tė Institutit te Studimeve e Projektimeve tė Hidrocentraleve nė moshė akoma tė re, ai veē veprave qė prodhojnė sot energji elektrike, na ka lėnė tė pėrfunduar edhe pjesėn e tij hidromekanike nė disa projekte tė hidrocentraleve qė do tė ngrihen nė tė ardhmen, sikurse ėshtė dhe ai i Skavices qė do tė shėrbejė si rregullator i niveleve tė baseneve pėr gjithė kaskadėn e lumit Drin”.Albi u largua nga jeta nė moshė tė re,  pėr shkak te njė sėmundje tė rėnde e tė pa shėrueshme, duke lėne pas kujtimin e njeriut te devotshėm e tė talentuar si dhe njė familje te shkėlqyer.  

   Trungjet e fiseve tė fshatit Lekėl. 1.    Baka2.    Balli3.    Beshiri4.    Bezhani5.    Bode6.    Byku7.    Ciko8.    Ceka9.    Çeli10.                       Çaēi11.                       Dardhari12.                       Deēka13.                       Demiraqi14.                       Dine15.                       Duri16.                       Duka17.                       Dhandili18.                       Dhimitri19.                       Gega20.                       Goda21.                       Guda 22.                       Gjergo23.                       Gjikondi24.                       Gjileka25.                       Gjini26.                       Gjoka27.                       Gjoleka28.                       Gjokthomi29.                       Gjoni30.                       Gjino31.                       Hasi32.                       Haxhi33.                       Hila34.                       Jorgo35.                       Koēi36.                       Kola37.                       Kondili38.                       Kuri39.                       Leka40.                       Lekli41.                       Leklioti42.                       Lena 43.                       Leska44.                       Llavdaniti45.                       Llukani46.                       Mati47.                       Marko48.                       Miho49.                       Muēi50.                       Pėēi51.                       Poga52.                       Porodini53.                       Prifti54.                       Puleri55.                       Qerimi56.                       Qendri57.                       Qose58.                       Sirmo59.                       Skėndi60.                       Suli61.                       Shakulli62.                       Sheshi63.                       Shėngjergji64.                       Shumeli65.                       Tarka66.                       Toti67.                       Thanasi68.                       Vaja69.                       Vangjeli70.                       Veseli71.                       Vishi72.                       Vojniku73.                       Xherau                                      Pėrgatiti Miltiadh Muēi.

   U nda nga jeta Dhimitraq Ilia Kromidha. U nda nga jeta Dhimitraq Ilia Kromidha, me origjinė nga Labova e Vogėl. Ai u largua, para kohe, nė moshėn 51 vjeēare, nė njė kohė kur ishte nė kulmin e aftėsive tė tij profesionale, si mjeshtėr i riparimit tė frigoriferėve.Ai pėr shumė vite ka punuar nė Uzinėn Mekanike tė Prodhimit tė Pajisjeve tė Makinerive tė Tregtisė, pėr gjithė vendin. Gjithashtu, ka punuar edhe nė mirėmbajtjen e pajisjeve tė Ushqimit Social tė Tiranės, ku shquhej pėr punė me cilėsi tė lartė, dujke qenė i pa pėrtuar nė shėrbim tė popullit. Edhe nė periudhėn e gjatė,  njėzet vjeēare tė tranzicionit, ai e gjeti veten, duke u vetėpunėsuar, nė profesionin qė e dashuronte aq shumė, atė tė riparimit tė frigoriferėve.Dhimitraq Kromidha, la pas njė familje tė shkėlqyer, bashkėshorten dhe dy djem tė rritur, Elion dhe Enin, tė cilėt me gjithė  vėshtirėsitė ekonomike, bėnė tė pamundurėn, pėr ta shpėtuar babanė e tyre nga kthetrat e vdekjes. Por sėmundja e pa shėrueshme, e ndau atė nga gjiri i familjes dhe tė afėrmve tė tij, duke mbetur gjithmonė i pa harruar nė mendjet dhe zemrat e tyre. Kunati i tij Kristaq Meleqi.