Gazeta "ODRIA" Nr.71
FAQE E PARE
Fotoalbum
Gazeta "ODRIA" NR.57
Gazeta "ODRIA" NË INTERNET
Gazeta "ODRIA" NR.59-69
Blog
Gazeta Odria nr.71
ARKIVA
Odria70
FESTĖ NĖ LABOVĖ U PĖRKUJTUA 155 VJETORI I RILINDJES SĖ LOJRAVE OLIMPIKE
Zhvillohet Maratona Vangjel Zhapa
Mė 15 Nėntor 2014 nė Labovė tė Zhapės u festua 155 Vjetori i Rilindjes sė Lojrave Olimpike nga laboviti Vangjel Zhapa. Ato u kujtuan fillimisht me 15 nėntor 1859 nė Stadiumin Antik Olimpik tė Athinės. Vangjel Zhapa dhuroi pėr rifillimin e kėtyre lojėrave 400 aksione tė kompanisė detare dhe 300 napolon flori. Mbreti i Greqisė, Oton me origjinė gjermane, kontribuoi qė kėto lojėra tė rifillonin. Dihet se nė vitin 396 p.e.s pas 1200 vjetėsh traditė, olimpiadat e lashta ndaluan sė organizuara pas njė urdhri tė perandorit romak Teodosit. I plote
Mė 15 Nėntor 2014 nė Labovė tė Zhapės u festua 155 Vjetori i Rilindjes sė Lojrave Olimpike nga laboviti Vangjel Zhapa. Ato u kujtuan fillimisht me 15 nėntor 1859 nė Stadiumin Antik Olimpik tė Athinės. Vangjel Zhapa dhuroi pėr rifillimin e kėtyre lojėrave 400 aksione tė kompanisė detare dhe 300 napolon flori. Mbreti i Greqisė, Oton me origjinė gjermane, kontribuoi qė kėto lojėra tė rifillonin. Dihet se nė vitin 396 p.e.s pas 1200 vjetėsh traditė, olimpiadat e lashta ndaluan sė organizuara pas njė urdhri tė perandorit romak Teodosit. I plote
KOLETAJT NGA HUNDĖKUQI I KRAHINĖS SĖ RRĖZĖS
Dr.Fane Kozma Tarifa nė librin e shkruar pėr vendlindjen e tij, Hundėkuqin tė titulluar Mozaik nga lashtėsia, pėrshkruan me hollėsi histori nė shekuj dhe prejardhjen e ēdo fisi hundėkuqoti. Nė libėr argumentohen shkencėrisht dhe me fakte e dokumente konkrete periudha e sotme e familjeve tė fshati Hundėkuq. Por unė duke pasur lidhje krushqie me familjen e madhe tė koletajve, nxora ca shėnime nga ky libėr pėr kėtė fis, pėr tė cilat dėshiroj tė falėnderoj pėrzemėrsisht autorin pėr punėn e madhe dhe shumė patriotike qė ka bėrė me botimin e kėtij libri me vlera artistike e historike. I plote
NIKO STILLO : LIBĖR PĖR MJEKĖT MEKSI NGA LABOVA
Niko Stillo u lind mė 1946 nė fshatin Ftinė nė Qarkun e Prevezės. Ai ėshtė i quajtur ndryshe si djali i Ftinės tė Ēamofshatrave mbi Prevezė dhe ėshtė endur nėpėr disa vende evropiane duke iu futur studimeve ekonomike derisa pėrfundon nė Gjermani si mjeshtėr i interierėve tė brendshėm tė restoranteve. Prindėrit e tij flisnin nė gjuhėn shqipe nė familje. Gjuhėn greke Niko e mėsoi nė njė moshė pak tė rritur, gjatė kohės qė filloi tė ndiqte shkollėn fillore, shkollėn e letrave, siē i thoshin shqiptarėt e Greqisė, gjuhės zyrtare greke vite tė shkuara. I plote
VANGJEL ZHAPA DHE VENDLINDJA LABOVE
NAVPLIO - QYTET HISTORIK DHE TURISTIK QĖ VIZITOHET NGA QYTETAR TĖ BOTĖS
SHOKĖT RUSTEM PEĒI DHE ODHISE PORODINI NDEROHEN NGA KĖSHILLI I QARKUT
STUDIME, PĖRKUSHTIME E MBRESA
VANGJEL ZHAPA DHE VENDLINDJA LABOVE
NAVPLIO - QYTET HISTORIK DHE TURISTIK QĖ VIZITOHET NGA QYTETAR TĖ BOTĖS
SHOKĖT RUSTEM PEĒI DHE ODHISE PORODINI NDEROHEN NGA KĖSHILLI I QARKUT
STUDIME, PĖRKUSHTIME E MBRESA
DINASTIA E KĖNGĖVE
Libri qė ke nė dorė tani, ėshtė tėrėsisht i veēantė nė llojin e librave, sepse po e veēantė ėshtė edhe familja e poetėve Duka, qė pėrfshihet nė kėto faqe. Janė tė rralla rastet kur njė vėllazėri e tėrė, njė familje e tėrė, deri edhe mė tė rinjtė e njė rrėnje e njė gjaku, nuk se thjesht shkruajnė ndonjė gjė, por janė poetė tė mirėfilltė e tė kultivuar, sa spontanė aq edhe profesionalė nė thirrjen e poezisė si motiv dhe nė hedhjen pastaj nė vargje tė frymėzimit. I plote
PROF. MENELLA S. KARAJANI (1912 1998)
Nga M. PRIFTI
Menella KARAJANI u lind mė 5 Maj tė vitit 1912 nė fshatin Labovė e Zhapės tė rrethit tė Gjirokastrės. Kur Menella ishte 2 vjeē, i ati Spiro Karajani me profesionin mjek, e vendosi familjen nė qytetin e Gjirokastrės ku ai punonte. Nė kėtė qytet Menella kaloi fėmirinė dhe mori mėsimet e para tė cilat i kreu gjatė viteve 1918 1928. Mė pas ai mėsoi nė liceun francez... I plote
Menella KARAJANI u lind mė 5 Maj tė vitit 1912 nė fshatin Labovė e Zhapės tė rrethit tė Gjirokastrės. Kur Menella ishte 2 vjeē, i ati Spiro Karajani me profesionin mjek, e vendosi familjen nė qytetin e Gjirokastrės ku ai punonte. Nė kėtė qytet Menella kaloi fėmirinė dhe mori mėsimet e para tė cilat i kreu gjatė viteve 1918 1928. Mė pas ai mėsoi nė liceun francez... I plote